Inžinierių vizijose – gigantiškas pripučiamas bokštas, galintis iškelti žmones į kosmosą be raketų. Idėjos entuziastai tvirtina, kad ji yra realesnė ir greičiau įgyvendinama nei kosminis elevatorius, veikiantis lynų pagalba.
Mokslo naujienos
Zoologijos sodas, kuris visada su mumis
Kaip manote, kurioje vietoje ant jūsų kūno bakterijų yra daugiausia? Naujas odos mikroorganizmų tyrimas atskleidė, kad didžiausia bakterijų įvairove pasigirti gali… dilbiai. Ir netikėtumai čia nesibaigia.
Gyvybės kibirkštis įskelta laboratorijoje
Mokslininkai dirbtiniu būdu atkūrė sudėtingą pirmąjį žingsnį, nuo kurio prasidėjo gyvybė Žemėje: jie susintetino bazinius ingredientus, sudarančius RNR molekules, iš kurių „pagamintos” pačios primityviausios daugintis gebančios struktūros.
Ateities chirurgija – be operacijų ir vaistų
Anglijos mokslininkai atlieka eksperimentus su į kraują išvirkščiamomis kamieninėmis ląstelėmis, kurias galima valdyti magnetais. Nukreiptos tiksliai ten, kur jų reikia, ir suaktyvintos, šios ląstelės tampa naujomis kremzlėmis ar kaulais, kurių reikia traumuotiems ar artrito kamuojamiems pacientams.
Vietoje skalpelio – žaidimų pultelis
Ateityje oftalmologai prastai kontrastą skiriantiems pacientams galbūt išrašys kruvinų šaudynių dozę kompiuterio ekrane.
Lengvi kaip pūkas, stiprūs kaip plienas
Tarptautinė mokslininkų komanda sukūrė medžiagą, kuri yra retesnė už orą, tačiau įelektrinta tampa ypač stipriais dirbtiniais raumenimis.
Gyvybės kosmose paieška – neperžengiant laboratorijos slenksčio
Moksliniai eksperimentai, stengiantis atkurti sąlygas tolimuose pasauliuose, paprastai būna „popieriniai”, t.y., didžiąja dalimi paremti kompiuterių skaičiavimais. Šiemet JAV darbą pradeda laboratorija, kurios prietaisai geba suspausti vandenilį iki vario tankio.
Arkties tundroje metano dujos išsiskiria netgi žiemą
Arkties tundra žiemą išskiria tokį pat metano dujų kiekį, kaip ir šiltesniu metų laiku, o šis netikėtas atradimas padeda geriau suvokti gamtoje vykstančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų apykaitą, trečiadienį pranešė tyrėjai. Mokslininkai seniai žinojo, kad šlapynės daugybė metano, tačiau abejojo, ar šios šiltnamio efektą sukeliančios dujos gali išsiskirti užšalusioje tundroje, sakė Švedijos Lundo universiteto biogeochemikas Torbenas Christensenas.
Planetą bandoma vėsinti augalų lapais
Mokslininkų skaičiavimais, ūkininkai galėtų pažaboti klimato atšilimą, augindami maistines kultūras, kurios atspindi saulės energiją atgal į kosmosą, skelbia portalas „BBC“. Kiti ekspertai tvirtina, kad technologija verta dėmesio, tačiau vien jos nepakaktų.
Kodėl bėda viena nevaikšto
Olandijos mokslininkai eksperimentais pagaliau įrodė tai, ką politikai ir policininkai žinojo jau seniai: aplinka turi tiesioginį poveikį mūsų sprendimui (ne)nusikalsti.