Remdamiesi tik smegenų skenavimo informacija, Japonijos mokslininkai įsigudrino kompiuterio ekrane atkurti vaizdinius, kilusius savanorių galvose.

Kitų metų sausį NASA planuoja į orbitą iškelti palydovą, gebantį „užuosti“ atmosferoje susikaupusį anglies dvideginį. Misijos tikslas – išsiaiškinti, kaip šios dujos keliauja ir kur jos nusėda Žemėje.

Per eksperimentus Švedijos mokslininkai sugebėjo pergudrauti savanorių pojūčius taip, kad šie jaustųsi persikėlę į kito žmogaus ar net manekeno kūną.

Atokiame mūsų galaktikos regione astronomai aptiko cukraus molekulę, kuri yra siejama su gyvybės kilme Žemėje.

Masačiūsetso technologijų universiteto (MIT) specialistai sukūrė specialų dalelių sluoksnį, kuriuo padengti paviršiai nuo savęs atstumia bet kokį skystį, įskaitant riebalus. Pritaikyta masinei gamybai, technologija praverstų daugelyje sričių, pradedant automobilių dažais ir baigiant dėmėms atspariais drabužiais.

JAV mokslininkai sukūrė vienas mažiausių saulės baterijų ir tikisi, kad organinė jų kilmė leis energijos šaltiniu paversti bet kokį paviršių.

Naršymas internete didina smegenų aktyvumą ir stabdo jų senėjimą – bent jau vyresnio amžiaus žmonėms.

Ligos užpulti augalai nestovi kaip įbesti: jie gali išsiųsti „S.O.S.“ signalą į šaknis, kurios pakviečia pagalbon naudingų mikroorganizmų.

Mokslininkai iš Kinijos ir Singapūro sukūrė greitą kokaino aptikimo būdą, kuriuo aptinkamos net mažiausios jo dalelės.

Energijos tiekimą Europoje reikia pertvarkyti iš esmės. Europos projekto ADDRESS, kuriam skirta 9 mln. eurų, tikslas – sukurti gudrius energijos tinklus (smart energy grid). Pirmą kartą vartotojai galės aktyviai dalyvauti energijos tiekimo procese. Jie patys rinksis, kada vartoti energiją, o kada tiekti ją į tinklą.