Esekso universiteto (Didžioji Britanija) sintetinės biologijos specialistai tobulina kraujo pakaitalą, kuris tiktų bet kuriam pacientui, nepriklausomai nuo jo kraujo grupės.

Kanados Burgeso skalūnai visame pasaulyje žinomi dėl išskirtinės čia čia randamų fosilijų gausos ir kokybės. Per pastarąjį šimtmetį archeologai čia identifikavo apie 200 naujų rūšių.

Australijos universiteto astronomų komanda atrado seniausią žinomą žvaigždę Visatoje, užgimusią netrukus po Didžiojo sprogimo prieš 13,7 milijardo metų.

Mokslo ir visuomenės progresą lemia idėjų bei instrumentų revoliucijos. Tiesa, pirmųjų per kelis pastaruosius šimtmečius buvo vos keletas.

Seniai žinoma, kad DNR molekulėse įrašytos baltymų gamybos instrukcijos ląstelėms – tačiau tik dabar mokslininkai šiose molekulėse rado ir papildomą kodą, kuris leidžia manyti, kad organizmas naudoja tas pačias raides kalbėti dviem skirtingomis kalbomis.

Dresdeno Integruotųjų nanomokslų instituto (Vokietija) specialistai sujungė spermatozoidus su magnetu valdomais nanovamzdeliais, taip sukurdami pirmuosius biorobotus lytinių ląstelių pagrindu.

NASA duomenimis, Rytų Antarktidos Plynaukštėje esantis kalvagūbris yra šalčiausias regionas planetoje: 2010-ųjų rugpjūčio 10 dieną temperatūra čia buvo nukritusi iki rekordinių minus 93,2 laipsnių Celsijaus.

JAV genetikai nustatė dar vieną ląstelių senėjimo procesą ir sugebėjo pakeisti jo eigą į priešingą pusę eksperimentuose su pelėmis, kurių audiniai tapo jaunesni. Atradimas leis geriau suprasti su senėjimu siejamas ligas.

Nauja technologija, naudojanti tik šviesą, ateityje gali būti pritaikyta rasti ir sunaikinti ligas sukeliančius baltymus smegenyse.

Maždaug penktadalis žvaigždžių, panašių į Saulę, turi Žemės tipo planetą. Naujo tyrimo duomenys leidžia daryti prielaidą, kad Paukščių Take gali būti milijardai pasaulių, besisukančių žvaigždės gyvenamojoje zonoje.