Mokslo naujienos

Kodėl bėda viena nevaikšto (0)

Šalia šaligatvio iš pašto dėžutės išlindusį voką su viduje gerai matomu 5 eurų banknotu stvėrė 13  proc. praeivių. Tačiau kai pašto dėžutė buvo padengta grafiti piešiniais, pagundai neatsilaikė dvigubai daugiau – apie 27 proc. žmonių. Dėžutę palikę švarią, o aplink pribarstę šiukšlių, mokslininkai stebėjo, kaip svetimą gerą pasisavino 25 proc. praeivių.

Ar netvarkinga aplinka yra kalta dėl „netvarkingo“ elgesio?

Sudaužyto lango teoriją (angl. BWT – Broken window theory), pirmąkart iškėlė Jamesas Wilsonas ir George‘as Kellingas 1982-aisiais. Ši teorija teigia, kad taisyklių neatitinkanti aplinka  – ar tai būtų sudaužytas langas, ar šiukšlės, ar grafiti – gali paskatinti atitinkamą elgesį. Teorijos šalininkai pasisako už nusikaltimų prevencijos metodą, kai pirmiausia sutvarkomos mažos problemos (pavyzdžiui, šiukšlina gatvė), kad neatsirastų didesnių (pavyzdžiui, vagysčių).

Buvės Niujorko meras Rudy‘is Giulianis buvo lojalus teorijos pasekėjas. Kovodamas su grafiti, prostitucija ir elgetomis, jis sugebėjo sumažinti nusikalstamumą iš pažiūros nevaldomame mieste.

Eurai

5 eurų banknotas pasitarnavo kaip masalas eksperimente, patvirtinančiame įdomų sociologinį fenomeną.

Vis dėlto BWT patikimumu visada buvo abejojama, ir tik dabar Groningeno universiteto mokslininkai Keesas Keizeris, Siegwartas Lindenbergas ir Linda Steg įrodė, kad eiliniai valstybės piliečiai yra neabejotinai labiau linkę pažeisti taisykles situacijose, kuriose kitos taisyklės – net jeigu jos būtų visiškai tarpusavyje henesusijusios – jau yra pažeistos. Atradimas gali padėti pamatus naujam socialiniam modeliui, padedančiam suprasti, kaip plinta nusikalstamumas.

Tyrimo autoriai atliko šešis lauko eksperimentus. Visais atvejais žmonės, išvydę, kad nesilaikoma vienos iš taisyklių, daug dažniau nuspresdavo nesilaikyti ir antrosios. Pavyzdžiui, 27 proc. eksperimento dalyvių perėjo tiltą, prieš kurį buvo pakabinti ženklai, aiškiai draudžiantys (a) eiti ir (b) rišti dviračius prie tvoros. Kai tik šalia tvoros atsirado dviračių, per tiltą perėjo gerokai daugiau – net 82 proc. žmonių. Kitaip tariant, viena sulaužyta taisyklė veda į antrąją.

„Ne, rezultatai mūsų nenustebino, – sako S. Lindenbergas. – Mus nustebino poveikio mastas“.

Tiesa, tai nereiškia, kad geri piliečiai staiga tapo blogais: tiesiog pasikeitė jų prioritetai. Išpaišytos pašto dėžutės atveju praeivių noras pasiimti pinigus įveikė norą elgtis pagal taisykles, nes kiti žmonės jas jau buvo pažeidę.

„Žmonės nėra blogi. Juos paprasčiausiai veikia socialinė įtaka – sako mokslininkas ir pataria nusikalstamumą mažinti stebint taisyklių laikymąsi visose srityse. – Net ir močiutės taip pasielgtų“.

Seed

{sociologija}

Komentarai

Parašykite šiam straipsniui komentarą