Vilniuje daug aistrų sukėlė parūdijęs vamzdis ir keletas keistų objektų, kabančių po tiltais. Islandai irgi ketina paįvairinti savo kraštovaizdį. Ko gero, jų idėja kur kas originalesnė ir tikrai labiau matoma. Jeigu bus įgyvendinta, aišku.

Homininai – šiuolaikinio žmogaus protėviai – naudojosi akmens įrankiais atskirti mėsai nuo gyvūnų kaulų daugiau nei prieš 3,2 mln. metų. Atradimas anksčiausią mokslui žinomą įrankių naudojimo datą nukelia atgal į praeitį beveik milijonu metų.

Naujas uolienų mėginių tyrimas atskleidė, kad Žemės palydove beveik visiškai nėra vandens, o tas, kurio esama, yra užneštas kometų arba asteroidų. Tokios išvados gali turėti įtakos ir teorijoms, kaip vanduo atsirado mūsų planetoje.

Žmonės, miegantys daugiau arba mažiau nei septynias valandas per parą (įskaitant trumpus snūstelėjimus), labiau rizikuoja susirgti širdies ligomis.

Pasaulio vandenynuose sparčiai mažėja fitoplanktono – mikroskopinių dumblių, kurie sudaro jūrų ekosistemų pagrindą. Pasekmės gali būti liūdnesnės, nei manome.

Augalai sugeba įsiminti informaciją ir reaguoti į ją, pasinaudodami vidinio „ryšio” priemonėmis, teigia augalų biologijos specialistai. Jie, pavyzdžiui, prisimena informaciją apie šviesą.

Niekas nežino, kada Žemėje atsirado gyvybė – tačiau menki įrodymai, kuriuos mokslininkai vis dėlto turi, leidžia manyti, kad tai nutiko neilgai trukus po to, kai atsirado pati planeta.

„Daugelis žmonių puikiai jaučiasi gamtoje”, – sako Dr. Eeva Karjalainen iš Suomijos miškų tyrimo instituto. – „Jie atsipalaiduoja, pailsi. Tačiau nedaugelis žino, kad gydantis gamtos poveikis pagrįstas moksliniais faktais.”

Įveikti kasmetines gripo epidemijas mokslininkams ir medikams – nelengva užduotis: naujausios vakcinos staiga gali tapti neefektyviomis, nes ligą sukeliantis virusas dažnai keičia savo genetinį kodą. Laimei, technologijos nestovi vietoje.

Štai taip atrodo Paukščių takas. Stulbinantis vaizdas, tiesa? Ir nereikia jokio teleskopo, tik žinoti vietą, kur dangus toks ryškus ir netrukdo pašalinė šviesa.