Mokslo naujienos

Kai Žemę valdė bakterijos (0)

Fosilijų medžiotojai naršo visą pasaulį, ieškodami uolienų, išduodančių kuo senesnes gyvybės formas. Tuo užsiima ir JAV Old Dominium universiteto sedimentologė Nora Noffke. Afrikos uolienose ji su kolegomis neseniai rado cianobakterijų pėdsakų, kurių amžius – 2,9 mlrd. metų.
Cianobakterijos – tai vienaląsčių bakterijų rūšis, tebegyvuojanti ir dabar. Šie organizmai energijos gauna tiesiai iš saulės šviesos, per fotosintezę.
N. Noffkės radiniai buvo visuotinai pripažinti kaip ankstyviausi gyvybės įrodymai Žemėje. Kai kurie mokslininkai tvirtina radę ir dar ankstyvesnių gyvybės formų – jų amžius siekia net 3,4 mlrd. metų -, tačiau su jais sutinka ne visi. Beje, pačios Žemės amžius – apie 4,5 mlrd. metų.
Primityvūs organizmai palieka pėdsaką planetoje, keisdami ir tam tikrais raštais išmargindami uolienas bei kurdami ypatingus mineralus. Tokie ženklai vadinami bioparašais (angl. biosignatures). N. Noffke ilgus metus mokėsi juos pastebėti plika akimi.
„Aš tiksliai žinau, ko ir kur ieškoti“, – pasakoja ji. Radusi įdomesnę vietą, mokslininkė su komanda paima mėginių ir atlieka daugybę tyrimų, aiškindamiesi, kas iš tikrųjų guli prieš jų akis.
Suakmenėjusios 2,9 mlrd. metų senumo bakterijų žymės KwaZulu-Natal uolienose. Į nuotraukose matomus panašūs ratilų pėdsakai susiformuoja bakterijoms sąveikaujant su vandens srovėmis.
Cianobakterijos, kurių ieškojimuose specializuojasi sedimentologė, kadaise klestėjo paplūdimių smėlyje, sudarydamos savotiškus mikrorganizmų kilimus. Į juos susipina trilijonai pavienių bakterijų ląstelių. Tokie kilimai palieka tik jiems būdingus pėdsakus uolienose, kuriomis per ilgą laiką tampa smėlis.
Pačių seniausių, 2,9 mlrd. metų amžiaus cianobakterijų specialistė rado kasinėtojams žinomoje KwaZulu-Natal provincijoje Pietų Afrikoje. Šios bakterijos jau buvo palyginti sudėtingos sandaros. Tai reiškia, kad jų protėviai galėjo atsirasti dar anksčiau, galbūt visai netrukus po to, kai prieš 4,54 mlrd. metų susiformavo Žemė.
„Cianobakterijos yra labai sudėtingi vienaląsčiai“, – teigia N. Noffke. – Jiems išsivystyti reikia laiko. Kiek, niekas nežino, tačiau tokie dalykai neįvyksta per kelis milijonus metų“.
Gali būti, kad kartu su bakterijomis tais laikais klestėjo ir daug kitų gyvybės formų, tačiau tai patvirtinti arba paneigti bus labai sunku.
„Per tektoninius procesus tikrai senos uolienos grįžo į Žemės mantiją, ir jų tiesiog nebeįmanoma pasiekti. Prieinamos dabar sudaro tik labai mažą dalį to, kas egzistavo“, – pažymi mokslininkė.

Komentarai

Parašykite šiam straipsniui komentarą