Mokslo naujienos

Kaip formavosi Lietuvos valstybė (0)

Mokslas apie praeitį sparčiai kinta. Archeologijoje taikomi nauji metodai padeda geriau suvokti istoriją ir įminti tūkstančių metų amžiaus mįsles. Norint tai sužinoti, nepakanka atkasti įvairius objektus. Būtina suvokti jų tarpusavio ryšį.

Galaktikos inventorizacija (0)

Žmonės pradėjo matuoti žvaigždžių padėtis danguje prieš tūkstančius metų.
Todėl astrometrija – dangaus kūnų vietos nustatymo mokslas gali būti laikomas vienu seniausių pasaulio istorijoje.

Žmogaus kūnas – tarsi automobilis (0)

Kaip juda žmogaus kūnas? Ar tikrai širdį galima palyginti su automobilio varikliu? Kaip susijusi medicina ir mechanika? Į visus šiuos ir dar daugiau sudėtingesnių klausimų atsakys mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ paskaita „Žmogaus kūno biomechanika“ ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Biomechanikos katedros vedėjas Julius Griškevičius.

Kuriamas universalus kraujas (0)

Esekso universiteto (Didžioji Britanija) sintetinės biologijos specialistai tobulina kraujo pakaitalą, kuris tiktų bet kuriam pacientui, nepriklausomai nuo jo kraujo grupės.

Kanadoje rastas fosilijų „aukso puodas“ (0)

Kanados Burgeso skalūnai visame pasaulyje žinomi dėl išskirtinės čia čia randamų fosilijų gausos ir kokybės. Per pastarąjį šimtmetį archeologai čia identifikavo apie 200 naujų rūšių.

Pirmosios žvaigždės mirdavo tyliai (0)

Australijos universiteto astronomų komanda atrado seniausią žinomą žvaigždę Visatoje, užgimusią netrukus po Didžiojo sprogimo prieš 13,7 milijardo metų.

Personalinė medicina (0)

Mokslo ir visuomenės progresą lemia idėjų bei instrumentų revoliucijos. Tiesa, pirmųjų per kelis pastaruosius šimtmečius buvo vos keletas.