Gauruotieji raganosiai ir kiti didieji priešistoriniai gyvūnai atsparumą šalčiui išsiugdė dabartiniame Tibete. Regioną mokslininkai dabar vadina evoliucijos lopšiu ledynmečio žolėdžiams.

Britų mokslininkai atrado, kad asimetriško veido žmonės dažnai turėjo sunkesnę vaikystę. Socialinis statusas vėlesniuose gyvenimo etapuose nebedaro įtakos veido bruožams, o tai reiškia, kad vaikystės pėdsakas lieka veide visam gyvenimui.

Mūsų planetą supa antimaterijos dalelių juosta, išvengdama aplinkinės materijos, kuri normaliomis sąlygomis ją sunaikintų. Reiškinį atrado jungtinė Italijos, Rusijos, Švedijos ir Vokietijos mokslininkų komanda.

Fizikai, ilgus metus besivaikantys dalelės, kuri galbūt suteikė materijai masę, pradėjo abejoti jos egzistavimu.

Stomatologai greitai turės technologiją, kuri be skausmo, grąžtų ir plombavimo sustabdo dantų irimą ir grąžina jų buvusią formą. Dantų irimas… Plačiau.

Virškinamojo trakto bakterijos gali tiesiogiai paveikti pelių – ir galbūt žmonių – smegenis. Atradimas tapti pagrindu naujiems metodams valdyti depresiją ir kitas ligas.

Pasinaudodama augalais, kurių syvais gentyse užnuodijamos strėlės, Afrikos karčiuotoji žiurkė gali numarinti daug kartų už save didesnius plėšrūnus.

Teoriją, kad mūsų visata egzistuoja burbule, kuris savo ruožtu plūduriuoja daugelio burbulų jūroje, fizikai pirmąkart tikrina praktiškai. Po Didžiojo sprogimo likusios kosminės radiacijos žemėlapyje jie ieško tam tikrų piešinių, įrodančių mūsiškės ir alternatyvių visatų susidūrimus.

Štai ką gali geros akys danguje: kosminė observatorija „Kepler” užfiksavo pačią tamsiausią planetą Visatoje.

Osakos Universiteto mokslininkai, tyrinėdami evoliucijos procesus, ramiai ir užtikrintai eksperimentavo su pelytėmis, naudodami įprastus genų inžinerijos metodus. Tačiau vienas rezultatas… Plačiau.