Mokslo naujienos

emę juosia antimaterijos žiedas (0)

Antiprotonus, įkalintus Žemės magnetiniame lauke, užfiksavo palydovas „PAMELA“, skriejantis kelių šimtų kilometrų aukštyje. Palydovo misija, prasidėjusi prieš penkerius metus, yra analizuoti krūvį turinčias daleles.
Antimateriją sudaro „antidalelės“, kurios turi savo antrininkėms materijos dalelėms identišką masę, tačiau priešingą krūvį. Pavyzdžiui, teigiamai įkrauto protono porininkas antimaterijoje yra neigiamai įkrautas protonas.
Gamtoje egzistuoja labai mažai antimaterijos, ir ji retai išgyvena ilgesnį laiką: vos jai susilietus su materija, abiejų tipų dalelės vienos kitas susprogdina, išskirdamos gryną energiją. Laboratorijoje elektromagnetiniais laukais galima išlaikyti antidaleles atokiau nuo materijos.
Naujai atrastas antiprotonų žiedas egzistuoja tik todėl, kad Žemės geomagnetinis laukas veikia kaip „butelis, kuris stabiliai laiko susikaupusias daleles“, teigia Italijos Bari universiteto fizikas Alessandro Bruno. Antiprotonai, dreifuodami aplink Žemę, spirale sukasi aplink geomagnetinio lauko linijas ir šokinėja pirmyn ir atgal tarp magnetinių polių.
Žemės magnetinis laukas padeda ne tik išgyventi antimaterijai, bet ir susiformuoti poliarinėms pašvaistėms. Šaltinis: NASA
„PAMELA“ palydovo užfiksuoti antiprotonai atsiranda iš branduolinių reakcijų, kylančių, kai susiduria subatominės kosmoso ir Žemės atmosferos dalelės. Didžiausias antidalelių tankis yra danguje virš Brazilijos pakrantės: čia jų apytiksliai 1000 kartų daugiau nei aplinkiniame kosmose.
Materijos ir antimaterijos susidūrimų išskiriama energija panaudojama kaip kuras erdvėlaiviams „Žvaigždžių keliuose“ ir daugelyje kitų mokslinės fantastikos knygų. A. Bruno teigimu, ši idėja vieną dieną gali tapti realybe.
CBC News

Komentarai

Parašykite šiam straipsniui komentarą