Ženklai ir žmonės arba piktogramų evoliucija

Kas yra piktograma? Kokį vaidmenį ji atlieka šiandieninėje komunikacijoje? Kokie esminiai piktogramos dizaino aspektai? Ir kokią grafinį ženklą, iliustruojantį individualiai reikšmingą idėją, kaip tyrinėjimo objektą, paliktumėte ateičiai?

Perduoti informaciją
Aiškumas ir greitas informacijos perdavimas – esminiai piktogramos bruožai ir reikalavimai, lėmę jos gyvavimą, tobulėjimą, kaitą ir pritaikymą per tūkstantmečius. Tai pirmoji kodavimo–ženklinimo forma, kurios pradžia – Paleolito laikotarpyje (30000 m. pr. m. e.). Urvų piešiniai atskleidžia to meto žmogaus gyvenseną ir išgyvenimo svarbą. Vyraujantys zoomorfiniai piešiniai rodo gebėjimą analizuoti, išskirti esminius charakterio bruožus bei perteikti tai grafine kalba taip, jog ir praėjus keliems tūkstančiams metų vaizduojamas objektas išliktų atpažįstamas.
Piktogramą verta apžvelgti trimis aspektais: istoriniu, komunikaciniu bei grafiniu. Bėgant amžiams piktograma tapo vis svarbesnė ir neatsiejama nuo žmogaus realaus ir skaitmeninio gyvenimo. Atsisakydama garso ir teksto, taip įveikdama žodinės kalbos ir daugelį kultūrinio suvokimo barjerų, ši vizualinė minties išraiška virto universalia komunikacijos priemone. Vokiečių grafikos dizaineris profesorius Herbertas W. Kapitzkis – vienas iš Vizualinės komunikacijos ir Dizaino instituto įkūrėjų – ypatingą dėmesį skyrė piktogramos tyrimui teigdamas, jog piktograma yra bene pats funkcionaliausias grafinis ženklas, kuriuo greitai ir vienareikšmiškai perduodama informacija. Šiandien didelis informacijos srautas mus pasiekia per trumpą laiką. Kad pastebėtume svarbiausia, dizaineriams būtina vizualiniame naratyve tinkamai sudėti grafinius taškus, akcentuojant juos piktogramomis. Laikui bėgant, vis labiau atsisakyta individualios ekspresijos ar pernelyg įmantrios grafinės išraiškos piktogramų dizaine. Taip pat detalumo ar spalvų gausos. Taip pabrėžiamas funkcionalumas, aiškumas ir universalumas. Piktograma tampa plataus naudojimo grafiniu ženklu.

Piktogramos šiandien
Šiandien piktograma kur kas plačiau naudojama kaip komunikacijos grafinė priemonė. Nurodanti, liepianti, draudžianti, įspėjanti, skatinanti ar kitaip mus nukreipianti, padedanti rinktis. Vienas iš pavyzdžių, įrodančių ypatingą piktogramos svarbą mūsų kasdienoje – daugiau nei prieš šimtmetį sukurti kelio ženklai, padedantys keliauti ir atrasti tolimiausius pasaulio kraštus, pasiekti norimą tašką bet kurioje planetos dalyje. Plečiantis kelių sistemai, 1909 m. Paryžiuje buvo sukurti pirmieji keturi tarptautinėje plotmėje naudoti simboliai, naudojami iki šių dienų. Šios tematikos ženklų sistema buvo sėkmingai papildyta ir tarptautiškai patvirtinta 1927 m.
Kitas pavyzdys – nuo 1936-ųjų metų kuriamos piktogramos Olimpinėms žaidynėms. Visą pasaulį jungiantis renginys kaskart pristatomas specialiai sukurta vizualine tapatybe, kurios viena iš sudedamųjų dalių – sporto šakas iliustruojanti piktogramų sistema. Nors meninė išraiška nuolat kinta, vienas esminis aspektas lieka stabilus – vizualiai aiškus reikšmės perteikimas.
Piktogramos itin praverčia suvaldant žmonių srautus didesnės apimties renginiuose ar lankytinose vietose. Jos padeda žmogui nepasiklysti, suteikia paprastumo ir aiškumo. Šiandien kur kas dažniau keliaujame skaitmeninėje erdvėje, kur piktogramos vaidmuo tampa ypač svarbus. Greitas informacijos pasiekimas vienu ar keliais paspaudimais ekrane yra aplikacijos ar internetinio tinklalapio privalumas. Štai kodėl piktograma, kaip viena iš vartotojo grafinės sąsajos sudedamųjų dalių, tampa svarbi. Jos grafinė stilistika, forma, spalva, dydis ir kompozicija padeda greitai orientuotis skaitmeninėje erdvėje.
Su kokiais iššūkiais susiduria grafikos dizaineris kurdamas piktogramą ar piktogramų sistemą? Ką svarbu žinoti, prieš kuriant greitai nuskaitomą ir vienareikšmiškai suvokiamą grafinį ženklą? Kas svarbiau – funkcija ar individuali grafinė ekspresija? Kokie esminiai piktogramos kūrybinio proceso etapai ir patarimai? Apie tai sužinosite, apsilankę Mokslo festivalio renginyje „Aš čia buvau po 1000 metų“, kuris įvyks rugsėjo 11 d. 10 val. ir 11 val. KTU Informacinių technologijų departamento 320 kab. (Studentų g. 48A, Kaunas).

Teksto autorė: Laimutė Varkalaitė, KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokyklos grafikos dizainerė