Mokslo naujienos

Vandenyno dugne – šalies dydžio gyvasis kilimas (0)

Tai tik vienas iš daugelio atradimų, kuriuos per dešimt metų padarė mokslininkai, dirbantys projekte „Census of Marine Life“, kurio tikslas yra ištirti ir paaiškinti vandenynų gyvybės formų įvairovę. Šie metai yra paskutinieji projekto metai, o dirbo jame daugiau nei 2000 specialistų iš daugiau nei 80 valstybių.
Vaiduoklišką povandeninę pievą sudaro gigantiškų bakterijų plaukeliai. Vandenyje, kuriame šie mikroorganizmai gyvena, beveik nėra deguonies. Bakterijos gauna energijos iš vandenilio sulfido atsargų, susikaupusių dugno uolienose, o maitinasi atliekomis, kurias paskleidžia žuvys iš viršaus, kur teka šalta, bet gausi gyvybės Humbolto srovė.

Bakterijų thioploca mėginys iš povandeninio kilimo Pietų Amerikos pakrantėje. Šaltinis: ABC Science
Čilės universiteto jūrų biologo Victoro Gallardo teigimu, bakterijų kilimai egzistavo dar prieš 2,5 milijardo metų. Su kolegomis mokslininkas apskaičiavo, kad kilimas Čilės pakrantėje sveria šimtus milijonų tonų ir visiškai atsinaujina kas 10 savaičių. Atskiros bakterijos ilgis neviršija septynių centimetrų.
Dešimtmetį besitęsiantis vandenynų gyvybės surašymas sparčiai keičia mokslininkų požiūrį į tai, kiek rūšių gyvena Žemėje ir kur jų ieškoti. Ilgai manyta, kad didžiausią rūšių įvairovę slepia drėgnieji Amazonės miškai. Gali būti, kad juos pralenks vadinamasis „koralinis trikampis“, rifų gausus regionas pietryčių Azijoje. Kitas, visiškai nelauktas kandidatas yra vandenyno zona didesniame nei kilometro gylyje. Gyvybės čia gal ir mažai (masės prasme), tačiau ji pasakiškai įvairi.
Vašingtono universiteto specialistas Johnas Barossas teigia, kad bakterijos ir kiti mikroorganizmai sudaro apie 90 procentų visos vandenynų biomasės, o iš viso žemėje galbūt egzistuoja ir milijardas rūšių – dešimt kartų daugiau, nei galvota iki šiol.

Komentarai

Parašykite šiam straipsniui komentarą