Pagauk dalelę iš kitos Visatos pusės

Debesų arba Vilsono kamera – mokslinis prietaisas, kurį 1897-1899 m. išrado škotų fizikas C. T. R. Wilsonas (dažnai vadinama „Wilsono kamera”). Ji leidžia vizualizuoti jonizuojančiųjų dalelių, įskaitant radioaktyviųjų elementų, trajektorijas. Jos naudojimas dalelių fizikoje buvo labai svarbus nuo `20-ojo iki `50-ojo dešimtmečio. Šia kamera 1932 m. buvo atrastas pozitronas (arba teigiamas elektronas), o 1936 m. – miuonas, kita elementarioji materijos sudedamoji dalis. Žemę nuolat iš kosminės erdvės varsto daug elementariųjų dalelių. Kai kuriais atvejais atlėkusi kosminių spindulių dalelė gali turėti 10 milijonų kartų didesnę energiją, nei gaunamos pačio galingiausio dalelių greitintuvo LHC (CERN, Ženevoje) pluoštuose. Susipažinsite su kosmine spinduliuote ir pamatysite Vilsono kameroje fiksuojamus kosminius spindulius. Rekomenduojama nuo 16 metų.