Festivalio naujienos

Oficiali festivalio programa (0)

Visi renginiai nemokami, tačiau į renginius, pažymėtus raide „R„, prašome registruotis (ypač moksleivių grupes) telefonu 8-698-32360 arba el. paštu videokaukas@gmail.com

Informacija apie renginius teikiama telefonais: 8-698-32360, 8-687-34353

Festivalio dalyviai:
LMA mokslininkų rūmai, VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, VU FF Kvantinės fizikos katedros Lazerinių tyrimų centras, Respublikinis alergologijos centras, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Biochemijos institutas, UNESCO.
VU: Gamtos fakultetas, Fizikos fakultetas, Chemijos fakultetas, Botanikos sodas, VU Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedra.
KTU: Cheminės technologijos fakultetas, Dizaino ir technologijų fakultetas, Elektros ir valdymo inžinerijos fakultetas, Mechanikos ir mechatronikos fakultetas, Statybos ir architektūros fakultetas, Telekomunikacijų ir elektronikos fakultetas, Fundamentaliųjų mokslų fakultetas, Informatikos fakultetas, KTU studentų korporacija „Tautito“, Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutas,
KTU Elektronikos rūmai, Kauno medicinos universitetas, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus,
Vytauto Didžiojo karo muziejus, UAB „Krizių tyrimo centras“ ir KMU Ekstremalios medicinos katedra, Lietuvos veterinarijos akademija, Kauno zoologijos sodas, Lietuvos aviacijos muziejus,
UAB konsultacinė kompanija Chmieliauskas ir Ramonas.
Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas

Vilniaus Gabijos gimnazija, Vilniaus Gerosios Vilties vidurinė mokykla, Vilniaus Žirmūnų gimnazija, Vilniaus Žemynos gimnazija, Vilniaus Žvėryno gimnazija, Vilniaus M. Biržiškos gimnazija, Vilniaus Žėručio pradinė mokykla, Kauno Jono Basanavičiaus vidurinė mokykla, Kauno Kazio Griniaus vidurinė mokykla, Kauno Santaros gimnazija, Kauno Jėzuitų gimnazija, Kauno Varpo gimnazija, Kauno VDU Rasos gimnazija, Kauno P.Mašioto pradinė mokykla, Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija, Klaipėdos Žemynos gimnazija, Klaipėdos Ąžuolyno gimnazija

Festivalio programa (Vilnius)

9 d.
1. Festivalio atidarymas.
„Biologinė įvairovė: kodėl būtina ją išsaugoti? Mokslininkų ir menininkų požiūris“ – dr. Darius Daunys, prof. Sergej Olenin (KU), dr. Romas Pakalnis (Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija) ir Saulius Vaitiekūnasnuo 17 val. Kine „Forum Cinemas Vingis“.
Po diskusijos – filmo „Gyvasis vandenynas“ seansas. R

10 d.
2. „Genetikos perspektyvos medicinoje“ – prof. Vaidutis Kučinskas11 val. Ekskursija Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedroje. R
Ekskursijos dalyviai pamatys centro laboratorijose esančią įrangą, naudojamą molekulinės genetikos bei citogenetikos tyrimams. Centro specialistai paaiškins medicininių genetinių tyrimų prasmę, papasakos apie atliekamų tyrimų reikšmę ir naudą, jų taikymą genetinių ligų diagnostikoje ir apie tai, kokią naudą gali duoti genų tyrimai žmogaus sveikatai ir įvairių ligų prevencijai.

3. „Orų „kaprizai“ Žemėje. Ar visi meteorologiniai reiškiniai stebimi Lietuvoje?“ – dr. Audronė Galvonaitė13 val. Ekskursija į meteorologijos centrą. R
Orai sugeba stebinti mus savo neįprastumu, įvairiais „kaprizais“, meteorologinių reiškinių įvairove. Neįprasti orai, jų nukrypimas nuo įprastų normų, būdingų tam tikrai vietovei ir tam tikru laikotarpiu, pasitaiko gana dažnai. Įvairūs neįprasti reiškiniai buvo stebimi ir anksčiau, tik dabar per radiją, televiziją ir kitas informacijos priemones mes apie juos sužinome daug greičiau.
Orų ir meteorologinių reiškinių kaita susijusi su šilumos apykaitos procesais, kurie priklauso nuo reljefo, paklotinio paviršiaus įšilimo. Pastoviausi orai ten, kur juos veikiantieji faktoriai mažai skiriasi. Dauguma meteorologinių reiškinių yra susiję su atmosferos cirkuliacijos procesais, taigi, ir su orais.

4. „Arktis šiandien: baltieji lokiai laikosi dietos, o Grenlandijoje skraido musės“ – prof. Arūnas Bukantis15 val. VU Gamtos fakulteto Didžiojoje auditorijoje (214 k.). R
Vietiniai medžiotojai pasakoja, kad prieš penkerius metus Grenlandijos šiaurėje nebuvo jokių musių. Dabar jos ten nieko nebestebina. Negana to, kasmet atskrenda vis anksčiau. Tapo gerokai šilčiau, temperatūra vasarą pakyla net iki 22 laipsnių. Senieji Arkties gyventojai – baltieji lokiai priversti laikytis dietos, kadangi ledas pradeda tirpti anksčiau. Jie sumedžioja mažiau ruonių. Kai kuriose Arkties dalyse vidutinis baltosios lokės svoris siekia vos 225 kg – 25 procentais mažiau, nei prieš du dešimtmečius. Kas vyksta Arktyje?

5. „Pandoros pasaulis filme „Įsikūnijimas“ – tikrovė ir fikcija“ – Kąstytis Beitas15 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.
Prie Kentauro alfos žvaigždės (tai artimiausia žvaigždė, nutolusi nuo Žemės už 4,4 šviesmečių) sukasi dujinė milžinė – planeta Polyphemus, o aplink ją – Pandoros planeta, pasižyminti unikalia biosfera. Tokią sistemą sukūrė fantastinio filmo „Įsikūnijimas“ autoriai, 380 puslapių knygoje, pavadintoje „Pandorapedia“ išsamiai aprašę jos egzistavimo niuansus, biosferą ir t.t. Ar galima moksliškai pagrįsti tai, ką matėme ekrane?

6. „Informacinės technologijos rytoj“ – programavimo technologijų specialistas Tautvydas Dagys („Microsoft Lietuva“) – 17 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.
Šiandien kompiuterius, kitus mobiliuosius įrenginius valdome rankomis, balsu ir gestais. Rytoj tą darysime akimis ir mintimis. Šiandien visi jaučiame, kaip informacinės technologijos keičia mūsų gyvenimą bei laisvalaikį, palengvindamos buitį, bendravimą. Ar galėjome 2000-aisiais įsivaizduoti, kad kompiuterines sistemas valdysime balsu, prisilietimais ir gestais? Tačiau tai – tik pradžia. Pažiūrėkime, kaip besivystančios technologijos – Natūrali vartotojo sąsaja, Debesų kompiuterija bei išplėstinė realybė pakeis mūsų gyvenimus per artimiausią dešimtmetį.

11 d.
7. „Atspindys: pasaulio augalai VU Botanikos sodo sumedėjusių ir šiltnamio augalų kolekcijose.“ Gintarėlė Jurkevičienė, Viktorija Guseva, Kristina Balnytė11 val. VU Botanikos sode Kairėnuose. R

8. „Paleobioįvairovė: makro- ir mikrofosilijos“ – Eugenija Rudnickaitė11 val. VU Gamtos fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedroje. R
VU Geologijos muziejuje galima susipažinti su prieš milijardus ir milijonus metų klestėjusia bioįvairove. Vienus tos įvairovės atstovus matome paprasta akimi, kitus – tik su prietaisais.

13 d.
9. „Kas yra proteomika“ – dr. Mindaugas Valius13 val. Ekskursija Biochemijos institute. R
Kaip tyrinėjama nuolat kintanti gyvų organizmų baltymų visuma – proteoma – šiuolaikiniais metodais, kokius iššūkius ir kokius rezultatus tai duoda, kam visa tai gali būti panaudota? Atvykite į ekskursiją Biochemijos instituto Proteomikos centrą.

10. „Fermentai keičia chemiją“ – dr. Rolandas Meškys15 val. Paskaita ir ekskursija Biochemijos instituto laboratorijose. R

Kas yra fermentai, kodėl jie įdomūs mokslui ir praktikai? Ar gali chemijos pramonė tapti draugiška aplinkai ir kaip fermentai padės pasiekti šį tikslą? Kaip susikurti norimų savybių fermentą; ką mes jau galime padaryti, o ko – dar ne? Pabandykime pažvelgti į ateitį.

11. „3D pasaulis ir virtualūs jo kūrimo įrankiai“ – kompanijos „In Re“ paskaita15 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.

12. „Kamieninė ląstelė – viltys ir abejonės“ – dr. Virginija Bukelskienė17 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.
Susipažinkime – amžinai jauna ir graži kamieninė ląstelė. Bandysime ieškoti, kur glūdi jos jaunystės paslaptis. Klausime, kuo gražuolė kamieninė ląstelė skiriasi nuo piktavalės vėžinės ląstelės? Pabaigai susimąstysime – ar visi ateities vaikai pažins savo tėvus?

14 d.

13. ,,Biologinė įvairovė – kas tai?“ – prof. habil. dr. R.Rakauskas10 val. VU GF zoologijos katedroje. R
Biologinė įvairovė – tai ne tik regioniniai ar Pasauliniai rūšių sąrašai. Ypatingas bioįvairovės grožis bei tikroji įvairovė atsiskleidžia, tiriant bei lyginant lokalias rūšių populiacijas, porūšius bei rases.

14. „Karalystės be karalių: kur, kas, kada, kiek?“ – dr. A.Petrašiūnas ir dr. G.Skujienė12 val. Ekskursija VU GF zoologijos katedroje. R

15. „Projektų valdymas – šiuolaikinis tikslų įgyvendinimo būdas“ – Donatas Ramonas14 val. LMA mažojoje salėje. R
Paskaita ir seminaras, skirti skatinti moksleivių inovatyvumą, verslumą, sužinoti apie projektų valdymą ir verslo pradmenis XXI amžiuje. Seminaro metu aptariama šiuolaikinė projekto sąvoka: nuo iškylos į gamtą; ar flashmobo organizavimo iki naujų technologijų kūrimo ar skrydžių į kosmosą. Nagrinėdami Lietuvos ir tarptautinę patirtį, aptarsime, kas yra projektas ir kas – ne (nors ir vadinama šiuo madingu žodžiu). Kaip užtikrinti projekto sėkmę; kas yra projekto rizika; kokie yra projekto valdymo įrankiai ir kaip jais sėkmingai naudotis, siekiant savo tikslų sparčiai besikeičiančioje aplinkoje.
(Donatas Ramonas, konsultacinės kompanijos Chmieliauskas ir Ramonas, UAB direktorius ir partneris. Dėsto vadybos disciplinas universitetuose, veda mokymus bei konsultuoja organizacijas projektų valdymo, procesų valdymo, derybų ir pardavimų klausimais).

16. „Pasaulis per fizikos prizmę“- 14 val. Fizikos eksperimentų VU Fizikos fakultete programa. R

Virpesiniai spektrai – „molekulių pirštų antspaudai“ (423 k., dokt. Daiva Leščiūtė ir stud. Milda Pučetaitė); Kodėl nematome labai smulkių objektų? Difrakcija (424 k. arba FDA, doc. dr. Alytis Gruodis); beta dalelių energijos matavimas magnetiniu spektrometru (605 k., doc. dr. Andrius Poškus); Seleno nanokristalų tyrimas elektroniniu mikroskopu (619 k., dr. Ringaudas Rinkevičius); nanodarinių reljefo matavimas atominės jėgos mikroskopu (719 k., prof. Edmundas Kuokštis); temperatūros pasiskirstymo vizualizavimas termovizoriumi (708 k., prof. Edmundas Kuokštis); spalvoto televizinio signalo tyrimas (309 k., prof. Pranas Juozapas Žilinskas); biofizikinių reiškinių modeliavimas superkompiuteriu (317 k., dokt. Mindaugas Mačernis ir doc. dr. Juozas Šulskus); lazerinis ženklinimas. Įvairių užrašų ir paveikslų graviravimas. Skaitmeniniu fotoaparatu padarytą vaizdą įdėjus į ženklinimo įrenginio sistemą, galima jį išgraviruoti ant metalo ar plastiko paviršiaus (LTC, prof. Valdas Sirutkaitis ir dr. Andrius Melninkaitis); kintamosios srovės (įtampos) lyginimo grandinės su puslaidininkiniu diodu tyrimas (809 k., doc. dr. Česlovas Pavasaris); Kaip veikia šviesolaidžiai, kai jais perduodami signalai? (816 k., dr. Albertas Sereika); Robotų kūrimas ir programavimas (Mindaugas Eglinskas); studentų fizikų eksperimentai.

17. „Nuostabusis chemijos pasaulis“ – dr. Rimantas Raudonis15 val. Eksperimentai VU Chemijos fakultete 6 – 9 klasių moksleiviams. R

18. „Vulkanizmas Lietuvoje“ – prof. Gediminas Motuza 15 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.
Vulkanizmas – neatskiriama Žemės istorijos dalis. Nuo pat seniausių laikų tai yra svarbus Žemės plutos susidarymo, aplinkos ir gyvybės raidos veiksnys. Ne išimtis ir Lietuva. Ryškūs vulkanizmo pėdsakai, nustatyti Lietuvios kristalinėje plutoje, yra jos susidarimo būdo ir seniausios istorijos liudininkai. Jie rodo, kad ir Lietuvoje tęsėsi ugnikalnių grandinės, liejosi lava, dangų temdė pelenų ir dulkių debesys.

19. „Naujausi mokslo pasiekimai – nuo kišeninės chromatografijos iki personalizuotos medicinos“ – Arnonas Finkelšteinas ir Žydrūnas Daunoravičius („Lokmis“)17 val. VU centrinių rūmų Teatro salėje.
Naujausios technologijos leidžia daugelį cheminių ir biocheminių procesų vykdyti bei stebėti ant miniatiūrinių paviršių. Paskaitos metu supažindinsime su naujausiais pasiekimais „lab on a chip“ technologijos srityje, apžvelgsime DNR mikrogardelių panaudojimą personalinėje medicinoje.
Chromatografija kišenėje – tai medžiagų atskyrimo ir nustatymo metodų miniatiūrizacija iki mikro/nano lygmens. Masių spektrometrais galima pasverti net vieną molekulę!

15 d.
20. Ekskursija į meteorologijos centrą – dr. Audronė Galvonaitė14 val. R

21. „Kas yra lazerinė spektroskopija?“ – Jaroslav Kodz (kompanijos „Ekspla“ spektroskopijos programos vadovas) – 15 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.
Daugelyje pasakų kartojasi gerai visiems žinomas siužetas: herojai yra sumažinami iki pelės ar skruzdelės dydžio ir atsiduria paslaptingame mikropasaulyje. Jo šaltinis – įgimtas žmonijos noras atrasti tai, kas dar neatrasta. Jeigu mokslininkai rašytų scenarijų serialui „Brangioji, aš sumažinau vaikus“, herojai būtų sumažinti iki kelių angstremų dydžio. Tuomet jie galėtų stebėti, kaip elektronai sukasi aplink atomą, kaip skyla arba jungiasi molekulės. Kaip šalant vandeniui, formuojasi jo kristalinė struktūra. Tiesa, herojus reikėtų ne tik sumažinti, bet ir šiek tiek pagreitinti.
Deja, kol kas stebuklingas sumažinimo aparatas nesukurtas. Dar negalime rankomis liesti molekulių. Tačiau mokslininkai apie jas žino nemažai. Iš kur? Tiriant molekules, netinka nei replės, nei pincetas, bet puikiai tinka elektromagnetinės spinduliuotės (šviesos) kvantai.

22. „Gyvūnų ir žmonių miegas – kas bendro“ – dokt. Martynas Žakevičius17 val. VU GF Biochemijos ir biofizikos katedroje. R
Kviečiame į kelionę po gyvūnų karalijos miego pasaulį. Dažnas iš mūsų skundžiamės prastai miegantys. Ar gyvūnai turi panašių problemų? Sužinosime, kaip „miega“ akvariuminės žuvelės ir paukščiai ir kodėl ruoniai ar delfinai plaukiodami pamiega, bet nenuskęsta.

16 d.
23. „Lietuvos augalų ir grybų įvairovė“ – doc. Jonė Rukšėnienė11 ir 13 val. VU GF Botanikos ir genetikos katedros Herbariume. R

24. „Kaip kuriami naujos kartos vaistai“ – Piotras Chmielevskis12 val. Ekskursija į biofarmacijos įmonę „Sicor Biotech“/TEVA. R

25. „Augalų neurobiologija“ – dr. Vilma Kisnierienė16 val. VU GF Biochemijos ir biofizikos katedroje. R
Augalams būdingi jutimai bei aplinkos pažinimas, lemiantis tam tikrą jų elgesį ir netgi sumanumas arba protas. Augalų sumanumas suvokiamas kaip sugebėjimas panaudoti informaciją apie abiotinę ir biotinę aplinką, priimant sprendimą. Ar augalai gali judėti? Ar jie atpažįsta savo giminaičius? Ar augalams būdingas altruizmas? Gal augalai jaučia skausmą? Įprasta kalbėti apie kompiuterių atmintį – o ką žinome apie augalų atmintį? Kaip augalai miega? Į šiuos klausimus bando atsakyti naujas mokslas – augalų neurobiologija, nagrinėjantis informacinio tinklo, egzistuojančio augaluose, struktūrą ir funkcionavimą ląstelės, atskiro individo, augalų bendrijų lygmenyse.

Festivalio programa (Kaunas)

 

11d.
26. KTU diena Mokslo festivalyjenuo 10 iki 16 val. KTU miestelyje, įvairiuose fakultetuose.

 

„Ar švarų vandenį geriame?“ – doc. Dalia Jankūnaitė10 val. Cheminės technologijos fakulteto 402 laboratorijoje. R
Pagrindinis gėlo geriamojo vandens šaltinis šalyje yra požeminis vanduo. Geriamojo vandens kokybė yra griežtai reglamentuojama, tačiau, deja, ne visi turi reikiamos kokybės vandenį. Juslėmis (pagal spalvą, kvapą ir skonį) nustatomi tik kai kurie geriamo vandens trūkumai. Žymiai pavojingesni nematomi trūkumai (pvz. nitratai ar mikrobinis užterštumas), kurių žmogus negali pastebėti ir reaguoti. Paskaitos metu bus aiškinamasi, kaip nustatomi vandens kokybės parametrai, ir praktiškai tiriami vandens mėginiai.

 

„Plazminės technologijos aplinkosaugoje“ – doc. Dainius Martuzevičius10.30 val. Cheminės technologijos fakulteto 505 auditorijoje. R
Plazminės technologijos naudojamos labai plačiai – nuo pramoninių procesų iki buitinės elektronikos. Šiuos procesus taip pat galime taikyti aplinkosaugoje. Plazmos pagalba yra mažinamos teršalų koncentracijos išmetamosiose dujose, valomas vanduo, nukenksminamos atliekos. Paskaitos metu bus pateikiami pavyzdžiai apie šių technologijų taikymą aplinkosaugoje, demonstruojami Lietuvos mokslininkų plazmos būdu pagaminti pluoštai ir katalizatoriai.

 

„Įdomioji neorganinė chemija“ (laboratoriniai darbai ir vaizdingi eksperimentai) – doc. Ingrida Ancutienė ir dokt. Anatolijus Eisinas10.30 val. ir 12. 30 val. Cheminės technologijos fakultete, C korpuso 352 laboratorijoje. R
Programoje: „vulkanas“ ant stalo; kaip filmuose gaunamas kraujas; liepsna be degtukų; spalvų pokyčiai chemijoje.

 

„Sveikas grūdas – sveika duona“ – prof. Gražina Juodeikienė11 ir 12.30 val. Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir kompetencijos centre. R
Dalyviai bus supažindinti su pagrindinėmis grūdų pažeidimo priežastimis ir galimomis jų pasekmėmis grūdų produktų saugai ir kokybei. Išryškinti pagrindiniai skirtumai tarp visų grūdų ir apdorotų jų produktų (miltų) maistinės ir biologinės vertės, skiriant ypatingą dėmesį skaidulinėms medžiagoms. Laboratorinėmis sąlygomis panaudosime šiuolaikinę naujausią technologinę įrangą įvairių rūšių grūdų skaidulinėmis medžiagomis praturtintos duonos gamybai. Dalyviai galės iškepti skirtingais grūdais praturtintą duoną ir ją paragauti.

 

„Nuo pluošto iki gaminio – šiuolaikinė tekstilės medžiagų apdaila“ – doc. Rima Klimavičiūtė10, 11 ir 13 val. Cheminės technologijos fakultete, C korpuso 140 a. R
Bus demonstruojami naujausi tekstilinių medžiagų apdailos būdai, suteikiant paviršiams gražią, patrauklią, kartais netikėtą išvaizdą.

 

„Saulės gardelės: pasidaryk pats“ – m.d. Tadas Malinauskas11 val. Cheminės technologijos fakulteto A korpuso 318 laboratorijoje. R
Šiuo metu viena iš perspektyviausių atsinaujinančių energijos šaltinių technologijų yra saulės elementai. Pasaulyje dominuoja tradicinės, visiems gerai žinomos, kristalinio silicio saulės gardelės. Nors laboratorijoje pasiekti gan įspūdingi rezultatai, tokių gardelių gamyba yra palyginti sudėtinga ir brangi. Jas galėtų pakeisti hibridiniai (organiniai-neorganiniai) saulės elementai. Našumu jie nusileidžia silicio saulės gardelėms, bet dėl plataus medžiagų pasirinkimo, santykinai nesudėtingo gamybos proceso ir nedidelės kainos tokios gardelės yra viena iš perspektyviausių ir labiausiai tiriamų technologijų.

 

„Kaip įvertinti įmonės riziką?“ – dokt. Rūta Adlytė ir mag. Aušra Savickytėnuo 10 iki 14 val. KTU Elektronikos rūmų II a. foje.
Rizika yra nuolatinė bet kurios žmogaus veiklos dalis. Visiškai išvengti rizikos neįmanoma, nes, siekiant išvengti vienos rizikingos situacijos, galima patekti į kitą. Išsivysčiusiose rinkos ekonomikos šalyse įmonių savininkai nepradeda veiklos arba nepriima sprendimų, neįvertinę rizikos. Dėl to analizuojamos įvairios alternatyvos, įvertinami kiekvienos jų pavojai, o pasirinkus projektą iš anksto numatoma, kaip apsisaugoti nuo būsimų finansinių nuostolių. Kaip įvertinti riziką? Kviečiame dalyvauti eksperimente, kurio metu bus imituojamos įmonės gamybinės operacijos ir įvertinti šių operacijų riziką.

 

„Oho! Tinka… Imu!“ – prof. Eugenija Strazdienė12 ir 16 val. Dizaino ir technologijų fakultete, Aprangos ir polimerinių gaminių technologijos katedroje. R
Ar gali kompiuterinė programa atstoti stilisto paslaugas? Kas yra parametrizuotas trimatis manekenas? Ar galiu save matyti monitoriaus ekrane? Ar galiu keisti savo išvaizdą – akių, plaukų, odos spalvą? Kaip virtualioje erdvėje pasimatuoti realų drabužį? Ar galiu pats jį susimodeliuoti? Kada galėsiu jį įsigyti? Nuo virtualaus dizaino iki realaus drabužio – juk tai taip paprasta!
Į visus šiuos ir daugybę kitų klausimų bus atsakyta mūsų paskaitos („3D apranga ir jos prisimatavimo galimybės“) ir praktinio užsiėmimo („Individualaus stiliaus virtuali paieška“) – 409 auditorijoje metu.


„Dokumentų ir gaminių autentiškumo apsauga“ – doc. Juozas Margelevičius10 ir 12 val. Dizaino ir technologijų fakultete, Grafinių komunikacijų ir inžinerijos katedroje, 156 auditorijoje.
Vertybinių popierių, vartojimo prekių ir gaminių autentiškumo saugojimo būtinybė, pagrindinės nuostatos ir būdai. Technologinė apsauga kaip kompleksas vizualinių ir aparatūrinių priemonių gaminių apsaugai nuo klastojimo ir padirbinėjimo bei jų autentiškumo kontrolei. Pagrindiniai technologinės apsaugos patikimumo lygiai, jų pasirinkimo ir taikymo kriterijai. Taikomojo mokslo ir naujų technologijų naudojimo principai, apsaugant dokumentus ir gaminius nuo klastojimo.

 

„Pakuotės, naujos medžiagos ir ekologija“ – prof. Edmundas Kibirkštis10 ir 13 val. Dizaino ir technologijų fakultete, Grafinių komunikacijų ir inžinerijos katedroje, 172 auditorijoje.
Kuo daugiau vartojame, tuo daugiau pakuočių išmetame. Kaip sumažinti pakuočių atliekas, didinti pakartotinį perdirbimą ar mažinti energijos sąnaudas? Pastaruoju metu vis plačiau naudojamas gamybos principas – ,,žalioji inžinerija“ ir „protingos“ medžiagos. Kuriamos naujos medžiagos, produktai, procesai ir sistemos, kurios būtų ,,draugiškos“ žmogaus sveikatai ir aplinkai ir praplėstų pakavimo medžiagų funkcines galimybes.

 

„Ornamentika lietuvių liaudies tekstilėje“ – doc. Eglė Kumpikaitė11 ir 13 val. Dizaino ir technologijų fakulteto Tekstilės technologijos katedroje, 416 klasėje. R
Susipažinsime su indoeuropietiškų simbolių paplitimu lietuvių etnografiniuose audiniuose, jų raida ir teritoriniu pasiskirstymu. Sužinosime, koks yra simbolių ir spalvų santykis lietuvių liaudies tekstilėje. Kas yra ornamentika ir kokie jos dėsningumai įvairiose lietuvių etnografinių audinių grupėse. Pamėginsime sukurti naujus ornamentus, panaudojant informacines technologijas.

 

„Kur prasideda elektros srovė?“ – doc. Artūras Kalvaitisnuo 11 iki 13 val. Elektros ir valdymo inžinerijos fakultete.
Didžioji sunaudojamos elektros energijos dalis tiekiama iš elektrinių ar energijos kaupiklių sinchroninių generatorių. Vystant alternatyviąją energetiką, vėjo elektrinėse ir autonominėse maitinimo sistemose dažnai naudojami asinchroniniai generatoriai, saulės elektrinėse – puslaidininkiniai fotoelementai, elektrocheminiuose elektros energijos šaltiniuose – kuro elementai. Iš kitos pusės, šiuolaikinį žmonių gyvenimą sunku įsivaizduoti be elektros variklių. Didžiąją dalį visos pagaminamos elektros energijos suvartoja elektros varikliai. Pramonėje, transporte, žemės ūkyje, medicinoje, aplinkos apsaugoje, karo, aviacijos technikoje naudojama daugybė įvairių rūšių, konstrukcijų ir labai skirtingų parametrų elektros variklių. Elektros mašinos gali keisti vieną energijos rūšį į kitą, panaudodamos sukamąjį, slenkamąjį, švytuojantį, žingsninį judesį. Daugėja prietaisų, įrenginių, sričių, kur kuriamos ir naudojamos naujos elektros mašinos.

 

„Ar žvilgsnis gali pavaduoti rankas?“ – asist. Vidas Raudonis11 ir 13 val. Elektros ir valdymo inžinerijos fakultete, 113 auditorijoje.
Šiuolaikinės vaizdo apdorojimo ir kompiuterinės regos technologijos leidžia sukurti alternatyvias komandų įvedimo sistemas. Naudojant naujas komunikavimo sistemas, komandos generuojamos pasitelkiant žvilgsnį, balsą ar smegenų elektromagnetinį aktyvumą. Šiame darbe yra pristatoma žvilgsnio, arba kitaip, žiūros taško sekimo sistema, leidžianti nenaudojant nei rankų, nei kojų valdyti kompiuterines programas arba/ir mobilius robotus. Tokio pobūdžio sistemos yra pagrįstos kompiuterinės regos metodais, kurios automatiškai nustato žiūros tašką iš vaizdo kameros gauto vartotojo akies atvaizdo ir pagal tai generuoja valdymo komandas. „Bekontaktis“ valdymas yra labai aktualus žmonėms su didelio laipsnio negalia, įvairiems moksliniams tyrimams, virtualios realybės taikymuose.

 

„Kaip susikurti savo judėjimo modelį?“ – dr. Aurelijus Domeika ir dr. Ginas Čižauskas10 val. Mechanikos ir mechatronikos fakultete, 101 a.
Sportuodami ir pramogaudami žmonės linkę vis labiau integruotis su techninėmis priemonėmis, ieškoti naujų galimybių ir pojūčių. Kaip valdyti savo kūną, kad toliausiai nuskrietum šokdamas slidėmis nuo tramplino? Kaip valdyti rankas ir kojas, kad sužavėtum teisėjus šuolyje ant batuto, ledo šokiuose, kad nušoktum toliau, aukščiau? Į tokius klausimus atsakyti padės sporto inžinerijos, biomechanikos specialistas, atlikęs reikiamus tyrimus.

„Virtualios idėjos tampa realiomis detalėmis“ – Ramūnas Šablevičius (UAB „IN RE“) – 12 val. Mechanikos ir Mechatronikos fakulteto 107 auditorijoje.

Atvirkštinės inžinerijos (Reverse engineering) naudojimo sritys. Atkurk virtualų detalės vaizdą trimačiu skenavimu. Pagrindiniai sparčiosios prototipų gamybos (Rapid prototyping) metodai ir nauda. Atspausdink realią detalę trimačiu spausdintuvu.

 

„Įrenginiai su magnetoreologiniu skysčiu“ – dokt. Darius Mažeika14 val. Dizaino ir technologijų fakultete.
Magnetoreologinis skystis gali keisti savo klampą, keičiant jį veikiančio magnetinio lauko stiprumą. Taip yra todėl, kad šis skystis sudarytas iš alyvos ir smulkių geležies dalelių, kurias paveikus magnetiniu lauku, jos įgyja dipolio momentą ir sukimba viena su kita. Tokiu būdu keičiant magnetoreologinio skysčio klampą, kinta ir MR slopintuvo slopinimo, o tuo pačiu MR movos, sukabinimo charakteristikos. Panaudojus MR skystį įmanoma adaptyviai valdyti movos ir slopintuvo charakteristikas, vien tik keičiant elektros srovės stiprį. Su MR slopintuvu galima efektingai slopinti norimos amplitudės ir norimo dažnio virpesius. Su MR mova galima keisti perduodamą sukimo momentą arba stabdyti įrenginius, nenaudojant frikcinių medžiagų.

<

Komentarai

Parašykite šiam straipsniui komentarą