Festivalio naujienos

Oficiali festivalio programa (tęsinys) (0)

Festivalio programa (Kaunas)

 

11d.
26. KTU diena Mokslo festivalyjenuo 10 iki 16 val. KTU miestelyje, įvairiuose fakultetuose.

 

[…] (praleisti renginiai – pirmoje programos dalyje)

 

„Elektrosmogas kompiuterizuoto darbo vietoje“ – doc. Pranas Kanapeckas, doc. Alfredas Otasnuo 10 iki 15 val.Informatikos fakultete.
Darbas prie kompiuterio nėra visai saugus. JAV Darbo ministerijos duomenimis, vien tik kompensacijoms už vadinamuosius „pasikartojančius traumuojančius poveikius prie kompiuterio“ kasmet išleidžiama 100 milijardų dolerių. Dabar kompiuterių ir kompiuterinės įrangos gamintojams yra keliami griežti reikalavimai, todėl darbo vietoje kompiuterinės įrangos skleidžiami elektromagnetiniai laukai yra silpni ir paprastai neviršija rekomenduojamo sveikatai lygio. Pastaruoju metu atkreiptas dėmesys į pašalinių elektromagnetinių laukų, ypač pramoninio dažnio, kenksmingumą kompiuterizuotose darbo vietose. Nustatyta neigiama įtaka organizmui, ilgą laiką būnančiam elektromagnetinių spindulių įtakoje. Aprašant elektromagnetinės spinduliuotės poveikį, panaudotas net naujas ir gana grėsmingas terminas elektrosmogas. Atvykite ir kartu pamatuosime elektomagnetinio lauko intensyvumą.

14d.
27. Ekskursija į Lietuvos aviacijos muziejų14 val. R
Vienas jauniausių Lietuvos respublikinių muziejų, ekspoziciją lankytojams atvėręs 2000 metais, įsikūręs istorinio Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo prieigose. Ekspozicinėse salėse ir lauko aikštelėje demonstruojama virš 2000 eksponatų, tarp kurių – 28 tikri orlaiviai ir 3 didelio mastelio nuotoliniu būdu valdomi skraidantys modeliai.
Lankytojai galės susipažinti su pirmaisiais Lietuvos aviatoriais, Karo aviacijos gimimu, brigados generolo Antano Gustaičio, legendinių transatlantinių lietuvių lakūnų veikla, žymiausiais okupacinio laikotarpio Lietuvos aviacinio sporto entuziastais; legendinės „Lituanicos“, šiuolaikinio mokomojo reaktyvinio naikintuvo bei Lietuvoje pagaminto super sklandytuvo iš kompozicinių medžiagų kopijomis. Kompiuteriniame skrydžių imituoklyje didžiausi skraidymų fanai išmėgins savo sugebėjimus pilotuoti įvairius orlaivius.

28. „Bacilofobija. Kas iš tiesų valdo pasaulį, žmonės ar bakterijos?“ – doc. Daiva Janulaitytė-Gunther, prof. Alvydas Pavilonis, stud. Andrius Laurinėnas15 val. KMU Mikrobiologijos katedroje. R
Mus iš visų pusių mus supa plika akimi nematomi mikroorganizmai: bakterijos, virusai ir grybeliai. Bakterijos yra mumyse, jos tūno ant paviršių, kuriuos liečiame, skraido ore, kurį įkvepiame. Maisto gamyboje naudojami grybeliai. Valymo įrenginiuose teršalus skaido bakterijos. Dauguma žmogaus negalavimų kyla dėl bakterijų, virusų ar grybelių. Daugiausia bakterijų būna ant prekių vežimėlių rankenų, kompiuterių pelių interneto kavinėse, tualetų durų rankenų, lifto iškvietimo mygtukų. Tai iš tiesų daug kam gali sukelti bacilofobiją.
Apsilankę Kauno medicinos universiteto Mikrobiologijos katedroje, sužinosite daugybę mikroorganizmų paslapčių, pamatysite juos per mikroskopą ir augančius mitybinėse terpėse. Išmoksite profesionaliai plauti rankas. Pamilus mikroorganizmus, bacilofobija jūsų tikrai nekankins.

15d.
29. „Žalgirio mūšio įamžinimas“14val. Ekskursija į Vytauto Didžiojo karo muziejų. R
Vytauto Didžiojo karo muziejus – vienas seniausių Lietuvos muziejų. Jis buvo pradėtas kurti dar 1919 m. gruodžio 15 d., o atidarytas 1921 m. vasario 16-ąją. 1930 m. buvo pašventintas naujojo muziejaus pastato kertinis akmuo. Tais pačiais metais muziejui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas, o 1936 m. vasario 16 d. lankytojams duris atvėrė naujieji muziejaus rūmai.
Muziejaus fonduose saugoma daugiau nei 233 tūkst. eksponatų: archeologiniai radiniai, šaltieji ir šaunamieji ginklai, amunicijos rinkiniai, pasakojantys apie Lietuvos valstybės ir karybos istorijos raidą, legendinių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno daiktai ir dokumentai, negatyvų ir nuotraukų kolekcijos, Lietuvos ir užsienio valstybių kariuomenių uniformų kolekcija, dokumentų ir knygų rinkinys, karo technikos ir transporto eksponatai. Muziejus kaupia, saugo, restauruoja, tiria ir propaguoja lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės kovų už laisvę bei Nepriklausomybę paminklus, eksponatus, pasakojančius apie Lietuvos istoriją, ginklų, karo technikos ir karinės atributikos evoliuciją, materialinės ir dvasinės kultūros vertybes nuo seniausių laikų iki mūsų dienų.

30. „Projektų valdymas – šiuolaikinis tikslų įgyvendinimo būdas“ – dr. Alfredas Chmieliauskas14 val. KTU Socialinių mokslų fakultete, 318 k. (Donelaičio g. 20) R
Paskaita ir seminaras, skirti skatinti moksleivių inovatyvumą, verslumą, sužinoti apie projektų valdymą ir verslo pradmenis XXI amžiuje.

31. „Pelningos mokslo idėjos: darniosios inovacijos“ – dr. Visvaldas Varžinskas15.30 val. Moksleivių ir studentų verslumą bei inovatyvumą skatinantis seminaras KTU Socialinių mokslų fakultete, 318 k. R
Pranešimo metu aptarsime darnios pramonės plėtros Lietuvoje perspektyvas. Nagrinėsime prevencinių aplinkosauginių technologijų ir sprendimų tendencijas, jų taikymo Lietuvos pramonės įmonėse patirtį. Ekologiškai švaresnių gaminių kūrimo (ekologinio projektavimo) principus. Bandysime atsakyti i klausimus: kaip darnios plėtros inovacijos gali įtakoti verslą konkurencingumo, ekonomiškumo, aplinkos apsaugos požiūriu, kaip inovacijas diegia Lietuvos įmonės.

16d.
32. „Mamutų Lietuvoje pėdsakais“ – prof. Linas Daugnora13 val. Ekskursija į Lietuvos veterinarijos akademiją. R
Stambių gyvulių klinikų, patologijos centro, vivariumo ir Anatomijos muziejaus apžiūra – susitikimas su gauruotuoju raganosiu, mamutais ir kitais stambiais stuburiniais gyvūnais, gyvenusiais Lietuvos teritorijoje prieš kelias dešimtis ar kelis tūkstančius metų.
Ką galima nustatyti iš stuburinių gyvūnų griaučių? Fauna, jos raida ir ryšiai su žmogumi dabartinės Lietuvos teritorijoje. Ledynai, gyvūnai ir jų migracija. Gyvūnų populiacijos, jų dominavimas gamtoje atskirais geologiniais ir archeologiniais laikotarpiais. Kodėl vienos rūšys nyksta, kitos pradeda vyrauti? Naminių gyvulių prijaukinimo istorija. Kada atsirado naminiai gyvuliai ir gyvulininkystė Lietuvoje. Kokiomis ligomis sirgo anksčiau gyvenę gyvūnai?

33. „Nykstantys pasaulio gyvūnai“ – Violeta Lazarevičienė, Vytautė Beinarienė, Alma Pikūnienė, Nelė Napalkina14 val. Ekskursija į Kauno Zoologijos sodą. R
Lietuvos zoologijos sodas yra unikali, specifinė biologinės įvairovės išsaugojimo, kultūrinio švietimo bei aplinkosauginių idėjų populiarinimo vieta. Jis įkurtas 1938 m. profesoriaus Tado Ivanausko. Tai žalia oazė miesto centre, 15,9 ha plote sukaupusi visų gyvūnų karalystės klasių atstovus. Edukacinės programos zoologijos sode moksleiviams padeda pažinti retus ir nykstančius gyvūnus, suprasti gamtos reiškinius, žmogaus vaidmenį gamtoje. Susidaryti pozityvią nuostatą gyvūnų atžvilgiu. Čia galima išgirsti gyvūnų istorijas. Išbandyti save: stebėti, užuosti, liesti ir nugalėti šaltakraujo roplio baimę, šešiakojų šleikštulį. Visus penkis pasaulio žemynus ir jų atstovus aplankyti per 80 minučių.

Paskaitos mokyklose (Vilnius)

09d.
„Rūšių invazijos jūros biologo akimis“ – prof. Sergej Olenin13 val. Vilniaus Žvėryno gimnazijoje.

14d.
Ekskursija-pamokėlė „Kaip atsiranda augalai?“ – VU BS Informacinio ir edukacinio centro darbuotoja Rasa Ryliškienė8.30 val. Vilniaus Žėručio pradinei mokyklai (Uždaras renginys VU Botanikos sode Kairėnuose).

„Kas yra lazeriai ir ką su jais daryti?“ – dr. Mikas Vengris12 val. Vilniaus Gabijos gimnazijoje.
Lazeriai – tai vienas iš palyginti jaunų išradimų (lazeriui šiemet kaip tik sukako 50 metų), kurį plačioji visuomenė geriausiai pažįsta iš spalvotais sprogimais pagražintų Holivudo filmų ar šviesų šou koncertuose. Tačiau be estetinių funkcijų šie unikalūs prietaisai pritaikomi moksle, pramonėje, medicinoje, karyboje ir kitose srityse. Kuo lazeriai yra įdomūs, kaip jie veikia ir kokiems uždaviniams juos spręsti taiko mokslininkai? Kodėl mokslo pasaulyje Lietuvos lazerininkai žinomi ne blogiau nei sporto pasaulyje – Lietuvos krepšininkai? Kaip iki pusės įpjauti žmogaus plauką? Kaip sukurti filmą, kuriame parodyta veikianti biologinė molekulė?

15d.
„Saulės energetikos technologijos Lietuvoje“ – Algimantas Barakauskas12 val. Vilniaus Gerosios Vilties vid. mokykloje.
Fotoelektros energija – ar Lietuvoje pakanka Saulės; pagrindinės pasaulinės Saulės energetikos vystymo sritys; kaip kuriama Lietuvos fotoelektros pramonė, aprėpsianti kuo platesnę technologijų ir produktų pridėtinės vertės kūrimo grandinę; kas jau nuveikta ir kas planuojama.

„CERN ir elementariųjų dalelių fizika“ – prof. Juozas Vidmantis Vaitkus13 val. Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje.
Paskaitoje aptariama, kaip viename iš didžiausių pasaulio mokslo centre CERN’e sprendžiamos opiausios mokslo problemos: a) kodėl egzistuoja gravitacija? b) kodėl galaktikos yra sunkios? c) kodėl pasaulyje matome tik medžiagą, o antimedžiagos nėra? Šių mokslinių tyrimų rezultatai, keičiantys mūsų pasaulį: internetas, naujos medicininės diagnostikos bei gydymo būdai ir pan.

16d.
„Pirmosios pagalbos teikimas“ – gyd. Nedas Jasinskas, UAB „Krizių tyrimo centras“ ir Kauno medicinos universiteto Ekstremalios medicinos katedros specialistai – 9 val. Uždaras renginys Vilniaus „Žemynos“ gimnazijoje.

M. Gandis yra pasakęs „Būk pats tuo pokyčiu, kurį nori matyti pasaulyje“. Visi geri pokyčiai gali prasidėti nuo Jūsų, todėl Mokslo šventė yra pati tinkamiausia vieta ir laikas išmokti efektyviai padėti žmogui. Krizių tyrimo centro ir Kauno medicinos universiteto Ekstremalios medicinos katedros specialistai padės jums praktiškai išmokti, ką reikia daryti, jei šalia esantis žmogus netenka sąmonės, užspringsta ar įvyksta klinikinė mirtis.
www.smp.lt

„Kaip dirba astronomai“ – Saulius Lovčikas13 val. Vilniaus M. Biržiškos gimnazijoje.
Visi esate žiūrėję į dangų. Matėte jį dieną ir naktį. Pažįstate Saulę, Mėnulį ir Grįžulo Ratus, stebėjote krintančias žvaigždes. Kokiomis akimis į dangų žiūri astronomai, ką jie stebi ir kaip dirba? Ar astronomai turi ką veikti dieną? Kaip veikia teleskopai ir ar galima teleskopu stebėti Žemę? Kuo skiriasi dangaus žiūrėjimas ir stebėjimas?

Paskaitos mokyklose (Kaunas)

13d.
„Maisto alergijos labirintai“ – prof. Rūta Dubakienė12 val. Kauno Varpo gimnazijoje.
Kokiais būdais mums įprastas maistas gali sukelti įvairias organizmo reakcijas bei ligas; kaip atpažinti maisto alergijos požymius; kokie maisto alergijos požymiai gali mus klaidinti; kaip padėti sergančiąjam alergine liga? Pamatysite, kaip įveikti maisto alergijos labirintą.
Visiems paskaitos dalyviams prof. Rūta Dubakienė dovanos „Alergijos pradžiamokslį“.

14d.
„Lietuvos ir pasaulio klimato pokyčiai“ – dr. Audronė Galvonaitė 14 val. Kauno Jėzuitų gimnazijoje.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimatologijos skyriaus vedėja papasakos, kodėl kinta klimatas; kas sudaro klimato sistemą; koks klimatas buvo praeityje; ką žinome apie dabartinius pokyčius? Šie ir kiti klausimai paskutiniu metu yra mokslininkų plačiai aptarinėjami. Kalbama apie klimato kaitos poveikį pasaulio ir Lietuvos gamtai, ūkiui, žmogui. Kokie klimato kaitos sukelti pasikeitimai yra stebimi mūsų šalyje, kaip jie lemia pavojingų reiškinių pasikartojimą?
Ar verta susirūpinti dėl klimato kaitos?

15d.
Edukacinė programa „Kaip senovėje kariauta“11 val. Kauno P.Mašioto pradinei mokyklai (Uždaras renginys Vytauto Didžiojo karo muziejuje).

 

Edukacinė programa „Vabzdžių karalystė zoologijos sode“ – Violeta Lazarevičienė, Vytautė Beinarienė, Nelė Napalkina 11 val. Kauno P.Mašioto pradinei mokyklai (Uždaras renginys Kauno Zoologijos sode).

„Gyvūnijos įvairovė“ – Ramūnas Grigonis13 val. Kauno Kazio Griniaus vid.mokyklai (Uždaras renginys Kauno T.Ivanausko Zoologijos muziejuje).
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus įkurtas 1919 m. Rinkiniuose – 215 tūkst. preparatų, eksponuojama virš 14 tūkst. eksponatų. Eksponuojami praktiškai visi Lietuvos stuburiniai gyvūnai, gausios egzotinės gyvūnijos, medžioklės trofėjų kolekcijos. Muziejuje įkurtas paukščių žiedavimo centras, veikia biologinių preparatų ruošimo skyrius. Galima užsisakyti apžvalgines bei temines ekskursijas. Filialai: Ventės rago ornitologinė stotis, Juodkrantės aplinkos tyrimų laboratorija, muziejinės ekspozicijos Žuvinto ir Čepkelių rezervatuose. Muziejų ir jo filialus kasmet aplanko apie 30 tūkst. lankytojų.

„Kaip dirba astronomai“ – Saulius Lovčikas14 val. Kauno J.Basanavičiaus gimnazijoje.
Visi esate žiūrėję į dangų. Matėte jį dieną ir matėte naktį. Pažįstate Saulę, Mėnulį ir Grįžulo Ratus, stebėjote krintančias žvaigždes. Kokiomis akimis į dangų žiūri astronomai, ką jie stebi ir kaip dirba? Ar astronomai turi ką veikti dieną? Kaip veikia teleskopai ir ar galima teleskopu stebėti Žemę? Kuo skiriasi dangaus žiūrėjimas ir stebėjimas?

17d.
„Žmogaus palaikų anatomavimo reikšmė medicinai“ – prof. Dainius Pauža12 val. Kauno VDU Rasos gimnazijai (Uždaras renginys KMU patalpose).
Aukštosiose medicinos mokyklose reikšmingiausia ir svarbiausia žmogaus anatomijos studijų dalis yra žmogaus kūno ir jo organų anatominis preparavimas, kurio metu susiformuoja būsimų gydytojų, ypač chirurgų, praktinio darbo įgūdžiai bei intuicija. Ilga laiką žmogaus anatomijos studijoms naudoti mirusių žmonių kūnai nebūdavo balzamuojami. Po paviršutinės cheminės fiksacijos aukštos koncentracijos formaline jie buvo laikomi specialiose voniose, pripildytose formalino ir/ar denatūruoto etilo alkoholio tirpalo. Etanolis dehidruodavo formalinu fiksuotų žmonių palaikus, dėl ko pastarieji susitraukdavo ir patamsėdavo. Taip fiksuoti žmonių palaikai tiek studentams, tiek ir dėstytojams buvo atgrasūs bei anatomiškai mažai informatyvūs. 2007 metais Lietuvoje įsigaliojus specialiam, anatomijos studijas reglamentuojančiam įstatymui, žmogaus anatomijos studijos vyksta, panaudojant šiuolaikiškomis technologijomis balzamuotus žmonių palaikus. Kokybiškai balzamuoti palaikai keletą metų išlaiko beveik natūralią audinių spalvą ir konsistenciją.

„Kaip tiriamos žvaigždės“ – dr. Romualda Lazauskaitė11 val. Kauno Santaros gimnazijoje.
Kokios yra žvaigždės? Kaip jos susidaro, gyvena ir miršta? Kokia yra mūsų artimiausia žvaigždė Saulė? Mes stebime žvaigždžių paviršių, o kaip sužinome, kas vyksta žvaigždžių viduje?

Paskaitos mokyklose (Klaipėda)

10d.
„Gerai pažįstama ir neatrasta Baltijos jūra: nuo būklės iki vertybių ir apsaugos“ – dr. Darius Daunys12 val. Klaipėdos Ąžuolyno gimnazijoje.
Baltijos jūra dažnai pateikiama kaip labiausiai užterštos, tačiau ir geriausiai pasaulyje ištirtos jūros pavyzdys. Ar tikrai ji labiausiai užteršta ir ar mes tikrai galime sakyti, jog apie ją viską žinome?
Aplink Baltiją gyvena daugiau nei 80 milijonų žmonių. Jūros baseine – intensyvus žemės ūkis, o jūros vandens atsinaujinimas ribotas dėl mažos apykaitos su vandenynu. Šie veiksniai lemia, jog jūros dugne formuojasi bedeguonės aplinkos zonos, dar vadinamos „dugno dykumomis“, mažėja seklių rajonų, tinkamų „jūrinėms pievoms“, nyksta žuvų nerštavietės.
Lietuvos priekrantėje prieš kelis metus rasti įspūdingi geologinės kilmės rifai, manoma, suformuoti paskutinio ledynmečio. Remiantis šiais ir kitais naujausiais radiniais šiuo metu iš esmės keičiama Europos jūrų gamtosaugos politika, stengiantis sukurti saugomų jūrinių teritorijų tinklą, kuris būtų efektyvus išsaugant jūrų vertybes.

„Biologinės invazijos globalių pokyčių laikmetyje“ – prof. Sergej Olenin13 val. Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje.
Kaip kiniškas krabas galėjo patekti į Kuršių marias, o į medūzą panašus šukuotis – iš Šiaurės Amerikos priekrančių į Juodąją ir Baltijos jūras? Tokie klausimai domina mokslininkus, tiriančius biologines invazijas – žmogaus sukeltus sąmoningus ar atsitiktinius rūšių pernešimus už jų natūralių istorinių arealų ribų. Tokios svetimžemės rūšys, neturėdamos naujoje aplinkoje priešų ir parazitų, gali sparčiai paplisti ir pridaryti ekonominės ar ekologinės žalos arba pakenkti žmonių sveikatai.

15d.
„Baltai Europoje“ – prof. Algirdas Girininkas14 val. Klaipėdos Žemynos gimnazijoje.
Ką žinome apie pirmuosius poledynmečio gyventojus Baltijos jūros regione? Kokie žmonės gyveno Lietuvos teritorijoje? Kaip susiformavo baltai ir kaip jie veikė kaimynines bendruomenes, gyvenusias prie Baltijos jūros? Šie klausimai, susiję su Šiaurės Europos apgyvendinimu poledyniniu laikotarpiu, baltų kultūros susiformavimu, gvildenami remiantis naujausiais archeologinių, gamtinės kaitos, lingvistinių bei genetinių tyrimų duomenimis. Pateikti nauji duomenys apie autochtoninę baltų kiltį prisidės prie jau aksioma tapusios tradicinės baltų ir kitų indoeuropiečių susiformavimo priešistorėje sampratos pokyčio.

Adresai Vilniuje:
Kino centras „Forum Cinemas Vingis“ (Savanorių pr. 7)
VU Fizikos fakultetas (Saulėtekio al. 9)
VU Chemijos fakultetas (Naugarduko g. 24)
VU Centrinių rūmų konferencijų centro Teatro salė (Universiteto g. 3)
VU Gamtos mokslų fakultetas (M. K. Čiurlionio g. 21)
VU Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedra (M. K. Čiurlionio g. 21/27)
VU Botanikos sodas (Kairėnų 43)
„SicorBiotech UAB“/TEVA (V. A. Graičiūno g. 8)
LMA mažoji salė (Gedimino pr. 3)
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (Rodūnios g. 6)
VU Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedra (Santariškių 2, VII aukštas)
Biochemijos institutas (Mokslininkų g. 12)
Žemynos gimnazija (Čiobiskio g. 16)
Gabijos gimnazija (Pašilaičių g. 13)
Žvėryno gimnazija (Žalioji g. 4)
Gerosios Vilties vidurinė mokykla (Skroblų g. 3)
Žirmūnų gimnazija (Žirmūnų g. 37)
M. Biržiškos gimnazija (Taikos pr. 81)

 

Adresai Kaune:
KTU Socialinių mokslų fakultetas (Donelaičio g. 20)
KTU Elektros ir valdymo inžinerijos fakultetas (Studentų g. 48)
KTU Fundamentaliųjų mokslų fakultetas (Studentų g. 50)
KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakultetas (Studentų g. 50)
KTU Cheminės technologijos fakultetas (Radvilėnų pl. 19)
KTU Dizaino ir technologijų fakultetas (Studentų g. 56)
KTU Elektros ir valdymo inžinerijos fakultetas (Studentų g. 48)
KTU Mechanikos ir mechatronikos fakultetas (Kęstučio g. 27)
KTU Statybos ir architektūros fakultetas (Studentų g. 48)
KTU Informatikos fakultetas (Studentų g. 50)
KTU Prof. Baršausko ultragarso mokslo institutas (Studentų g. 50)
KTU Elektronikos rūmai (Studentų g. 50)
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus (Laisvės al. 106)
Lietuvos veterinarijos akademija (Tilžės g. 18)
Lietuvos aviacijos muziejus (Veiverių g. 132)
Vytauto Didžiojo karo muziejus (Donelaičio g. 64)
Kauno zoologijos sodas (Radvilėnų pl. 21)
KMU Mikrobiologijos katedra (Eivenių g. 4)
Jėzuitų gimnazija (Rotušės a. 9)
Kazio Griniaus vidurinė mokykla (Šiaurės pr. 97)
Varpo gimnazija (Varpo g. 49)
VDU Rasos gimnazija (P. Lukšio g. 40)
Santaros gimnazija (Baltų pr. 51)
Jono Basanavičiaus vidurinė mokykla (Šarkuvos g. 28)

KTU Studentų miestelis

Adresai Klaipėdoje:
Vytauto Didžiojo gimnazija, S.Daukanto 31
Žemynos gimnazija, Kretingos g. 23
Ąžuolyno gimnazija, Paryžiaus Komunos g. 16

 

<<< ATGAL

Komentarai

Parašykite šiam straipsniui komentarą