Neįkainojamas klausimas (0)

Žemiškos gyvybės pagrindas – nukleo rūgštys ir baltymai. Buvo manoma, jog šios biomolekulės mėgsta komfortą. Jos lengvai suyra, todėl negalėtų egzistuoti atšiauriose sąlygose. Paaiškėjo, kad tai netiesa. Termofilinių, arba šilumą mėgstančių bakterijų baltymai puikiausiai funkcionuoja net 150 laipsnių Celsijaus temperatūroje. Tokių organizmų atradimas tapo nedidele revoliucija.

Bakterijos gali ištverti kosminį šaltį, tvyrantį tarpžvaigždinėje ardvėje. Jos užsideda „skafandrus” – t.y. pavirsta sporomis ir keliauja iš vienos planetos į kitą. Mikroorganizmai sėkmingai ištveria didžiulį šaltį, radiaciją ir atgyja po milijonų metų. Taip buvo pažadintos bakterijos, dinozaurų laikais užkonservuotos gintare. 2001metais vienas Neapolio universiteto mokslininkas pareiškė sėkmingai atgaivinęs bakterijas, atkeliavusias į Žemę 4,5 mlrd. metų amžiaus meteoritu. Jų genetinis kodas – nežemiškos kilmės. Matyt, paprasčiausios gyvybės formos gan laisvai klajoja po Visatą. Belieka surasti jų gimimo vietas. Kitas planetas ar palydovus.

Kaip ieškoma gyvybės kosmose? SETI projekto autoriai, nukreipę į dangų antenas bei teleskopus, laukia kitų civilizacijų signalų. Arba galima ieškoti cheminių gyvybės pėdsakų kitų žvaigždžių sistemose. Ieškoti paprasčiausių, bet labai svarbių cheminių junginių: vandens, anglies dvideginio, deguonies molekulių. Įvairios organinės ar neorganinės molekulės – tarsi „Lego” kaladėlės, iš kurių formuojasi sudėtingesnės, biologiškai aktyvios makromolekulės. Astrochemikai kosmose randa alkoholio debesis, net sudedamąsias baltymų dalis – amino rūgštis. Tačiau tam, kad iš molekulių susiformuotų ląstelės, reikia ypatingų salygų. Reikia planetų, tokių kaip Žemė.

Vienas australų kosmologas neseniai apskaičiavo, kad kas trečioje į Žemę panašioje planetoje turėtų atsirasti gyvybė. Mat kai tik Žemėje sąlygos tapo pakenčiamos, per pusę milijardo metų joje išsivystė paprasčiausi mikrooganizmai. Po kelerių metų į kosmosą pakils Europos kosminės agentūros ir NASA specializuotos observatorijos. Galbūt tada mes ir rasime atsakymą į klausimą, vertą ne vieno milijono.

Dr. Vlado Vansevičiaus paskaita „Gyvybės paieškos kitose planetose. Kas yra astrobiologija“ –  rugsėjo 17 d. 12 val. Vilniaus „Gabijos” gimnazijoje.