Nedailų graužiką aplenkia net ligos (0)

Pasirodo, gyvūno Heterocephalus glaber ląstelės nepakenčia spūsties, todėl nustoja augti dar prieš tai, kai galėtų sudaryti auglius. Atradimas vieną dieną gali būti pritaikytas kovoje su vėžiu.

Tirdami senėjimo mechanizmus, JAV Ročesterio universiteto ląstelių biologai Vera Gorbunova ir Andrejus Seluanovas su kolegomis lygino įvairius graužikus pagal jų dydį ir gyvenimo trukmę, pradedant pelėmis ir baigiant bebrais. Plikasis smėlrausis čia yra nepralenkiamas: nors mažas, tačiau gyvena daugiau nei 28 metus – septynis kartus ilgiau nei naminė pelė.

Atsparumas vėžiui gali būti viena iš pagrindinių šio graužiko ilgaamžiškumo priežasčių. Daugelis laboratorinių pelių ir žiurkių nugaišta būtent dėl šios ligos, o tarp smėlrausių ji nebuvo pastebėta.

Taigi V. Gorbunovos komanda nusprendė atidžiau ištirti smėlrausių ląsteles. Žmogaus ir pelės ląstelės auga ir dalijasi tol, kol suformuoja vientisą tankų audinį. Vėžinėse ląstelėse šis mechanizmas sutrinka, ir jos dalijasi toliau, formuodamos auglius. Tuo tarpu smėlrausių ląstelės nustoja augti iškart po to, kai susiliečia ir galbūt tai apsaugo graužikus nuo vėžio.

Plikieji smėlrausiai yra vieninteliai žinduoliai, turintys „spiečiaus protą” ir paklūstantys savo karalienei kaip skruzdėlės. Be to, jie nejaučia skausmo, o požeminiuose labirintuose geba bėgti vienodai greitai abiem kryptimis. Šaltinis: Wikipedia

Paaiškėjo, kad smėlrausių ląstelėse veikia du skirtingi baltymai, p27Kip1 ir p16Ink4a, kurie yra atsakingi už ląstelių dalijimosi stabdymą laiku. Žmonėse ir pelėse šį procesą iš esmės reguliuoja tik p27Kip1 baltymas. Kitaip tariant, smėlrausiai turi pažangesnę, „dviejų spynų” sistemą, apsaugančią nuo vėžio.

JAV Brauno universiteto vėžinių susirgimų biologas Johnas Sedivy‘us teigia, kad smėlrausių taktika gali suveikti ir žmonėms, nes abi rūšys turi tuos pačius genus. Dabar reikia išsiaiškinti kitus baltymus ir molekules, kurios užkerta kelią augliams smėlrausių organizme. Tai nebus paprasta, nes apie šių gyvūnų genomą žinoma labai mažai, o prašymai atlikti reikalingus brangius tyrimus iki šiol buvo atmetami. „Tikiuosi, kad Veros tyrimas pakels smėlrausių vietą eilėje”, – sako Džordžas Martinas, Vašingtono universiteto senėjimo mokslų profesorius.