Naujausiame žurnalo numeryje: (0)

Toliau žurnale – informacija apie grupės vyresniųjų klasių mokytojų vizitą CERN‘e. Jo metu pedagogai atšviežino savo dalelių fizikos žinias.

Apie 2009 rugsėjo mėnesį Paryžiuje vykusį Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursą, kuriame dalyvavo 132 jaunieji mokslininkai iš daugiau kaip 30 šalių. Nugalėtojai pelnė ne tik pinigines premijas, bet netgi teisę apsilankyti Nobelio premijos teikimo ceremonijoje.

Amerikos asociacijos mokslo pažangai (AAAS) direktorius dr. Alanas Leschneris interviu pasakoja apie savo karjerą ir apie visuomenės mokslinio švietimo prasmę bei svarbą. Jis mano, kad itin svarbu gerbti mokytojų darbą, be kurių neįmanoma sėkmingai šviesti jaunimo ir visuomenės apskritai. Reikia didinti jų atlyginimus ir rūpintis kvalifikacijos kėlimu.

Kosmoso mėgėjai sužinos apie CoRoT palydovą, nuo 2006 metų ieškantį į Žemę panašių planetų. Būtent ši kosminė ibservatorija aptiko kol kas mažiausią egzoplanetą, pavadintą CoRoT-7b. Jos masė beveik lygi Žemės masei, o skersmuo maždaug dvigubai didesnis. Tiesa, kadangi ji skrieja labai arti savo saulės, apie jokią gyvybę ten kalbėti beprasmiška. Temperatūra paviršiuje svyruoja nuo 2000 laipsnių karščio iki 200 laipsnių šalčio (pagal Celsijų).

Kaip visuomet, žurnale pateikiama keletas praktinių pavyzdžių mokytojams, kaip įdomiai supažindinti mokinius su įvairiomis mokslo problemomis, atlikti įdomių eksperimentų. Pavyzdžiui, kaip įvairiuose maisto produktuose ar gėrimuose įvertinti antioksidantų kiekį.

Dvi moterys mokslininkės interviu žurnalui pasakoja, kaip nustatomos genetinės ligos ir konsultuojami jomis sergantys žmonės. Aprašomas vienas tokios itin paplitusios Vakarų pasaulyje genetinės ligos pavyzdys – hemochromatozė.