Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ GARBĖS GALERIJA: Prof. dr. (HP) Libertas Klimka (0)

Festivalis ruošiasi paminėti savo veiklos dvidešimtmetį. Jo populiarumą tarp lankytojų lėmė sėkmingos partnerystės bei festivalio lektoriai, kiekvienais metais tūkstančius valandų šiame projekte paskyrę mokslo populiarinimui, skatinantys jaunimą domėtis mokslu ir rinktis tyrėjo karjerą.

Laukiant „Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ 2023 renginių kviečiame artimiau susipažinti su projekto Garbės galerijos veidais. Uždavėme jiems po penkis klausimus, prašydami pasidalinti įspūdžiais, dalyvaujant programoje. Esame jiems ypač dėkingi už svarų, ilgiau nei dešimtmetį trunkantį, indėlį į projektą.

Prof. dr. (HP) Libertas KLIMKA  – etnologas, vienas iš Lietuvos Etnokosmologijos muziejaus kūrėjų, vadovavęs jo mokslinei veiklai, festivalio programoje dalyvauja nuo 2008 metų.

 

1. Koks maloniausias atsiminimas (ar siurprizas) susijęs su jūsų dalyvavimu Mokslo festivalyje?

Malonių atsiminimų iš dalyvavimo Mokslo festivalyje tiek daug, kad maloniausią keblu ir išskirti. Visada malonu paskaitos metu matyti protingas ir pagavias jaunų žmonių akis. Džiugindavo, jei per visą paskaitą moksleiviškos auditorijos dėmesys neišblėsdavo, neprasidėdavo šurmuliukas ar mobiliųjų telefonų maigymas. O ypač būdavo džiugu, kai po paskaitos prieidavo vienas kitas klausytojas užduoti klausimą. Dar jeigu prisipažindavo norįs būti fiziku, astronomu, istoriku. Džiugindavo ir nepamirštami susitikimai su buvusiais studentais.

2. Kaip jūsų manymu per tuos metus pasikeitė Mokslo festivalio dalyviai ir jų poreikiai?

Festivalio dalyviai nedaug tepasikeitė; o gal lektoriui tai sunku pastebėti, nes festivalio paskaitas įprastai renkasi geresnės mokyklos, surinkusios labiau motyvuotus moksleivius. Pasikeitimai ryškiausi jaunimo elgsenoje; ji drąsesnė, atviresnė, o nuomonės reiškiamos kategoriškiau. Iš esmės tai gerai, bet ne visada.

3. Kas skatina ir įkvepia jus nuolat dalyvauti festivalio programoje?

Dalyvauju festivalio programoje, nes rūpi Lietuvos ateitis. Turime pažadinti smalsumą ir dėmesį gamtos bei tiksliesiems mokslams, kartu ir meilę Tėvynei, jos gamtai, istorijai, tautai. Kaip apmaudu, kad Edukologijos universitetas, rengęs neblogus mokytojus Lietuvos mokykloms, buvo kažkodėl sunaikintas. Švietimas – mano gyvenimo misija, kažkada iš fizikos laboratorijos išviliojusi į studentišką auditoriją. O gal kažkiek suveikė ir genetinis paveldas, nes abu tėveliai pedagogai.

4. Kaip būtų galima dar labiau pagerinti festivalio programą?

Tikėtina, kad rasis geresnės sąlygos neformaliajam ugdymui. Pavyzdžiui, Vilniaus universitetui vietoj planetariumo įsteigus Mokslo žinių sklaidos centrą ar Etnokosmologijos muziejui dar labiau išplėtojus edukacinę veiklą. Labai reikalingas Lietuvai šiuolaikiškas Mokslo muziejus.

5. Kokios tendencijos visuomenėje jus labiausiai neramina ir ar mokslas gali padėti?

Neramina žiniasklaidoje įsigalintis hedonistinių nuostatų propagavimas, dvasinių vertybių niekinimas, patyčios iš tautiškumo ir pilietiškumo. Iš čia ir didelės dalies jaunimo orientacija tik į lengvą ir linksmą gyvenimą. Vis dar nesimato radikalių pokyčių švietimo sistemoje. Drąsos reformai pasisemti galime iš praeities: prieš 250 metų Abiejų Tautų respublika, įsteigusi Edukacinę komisiją, trupam tapo Europos švietimo lydere!