Mokslo naujienos

Kaip suprasti orų kaprizus? (0)

Orai sugeba stebinti mus savo neįprastumu, įvairiais „kaprizais“, meteorologinių reiškinių įvairove. Neįprasti orai, jų nukrypimas nuo įprastų normų, būdingų tam tikrai vietovei ir tam tikru laikotarpiu, pasitaiko gana dažnai. Įvairūs neįprasti reiškiniai buvo stebimi, fiksuojami ir anksčiau, tik dabar iš radijo, televizijos ir kitų informacijos priemonių mes apie juos sužinome daug greičiau ir dažniau.
Orų ir meteorologinių reiškinių kaita susijusi su šilumos apykaitos procesais, kurie priklauso nuo reljefo, paklotinio paviršiaus įšilimo. Pastoviausi orai ten, kur juos veikiantieji faktoriai mažai skiriasi. Dauguma meteorologinių reiškinių yra susiję su atmosferos cirkuliacijos procesais, taigi ir su orais.
Žinoma, neįprasti orai – labai santykinis dalykas. Vidutinėse platumose neįprastu metu iškritęs sniegas neišgąsdins žmonių, tačiau, kai tai įvyksta Afrikoje, kur praktiškai nebūna sniego, tai jau sukelia ne tik nusistebėjimą, bet ir žmonių baimę, mintis apie Dievo bausmę.
Paskaitoje, kuri įvyks Meteorologijos centre (Rodūnios g. 6) rugsėjo 10 d. 13 val., kartu su meteorologijos specialiste dr. Audrone Galvonaite pabandysime išsiaiškinti: ar dažnai Žemėje pasitaiko „orų kaprizų“, ar nepadaugėjo jų paskutiniu metu; kodėl kai kada žiemą lyja, o vasarą sninga; ar dažnai būna tokia kritulių „painiava“; kas yra ledinis lietus; ar Pietų pusrutulyje orai pasižymi „kaprizais“ kaip ir Šiaurės pusrutulyje; ar daug pasaulyje vėjų; kur Žemėje pastoviausi orai ir mažiau „kaprizų“ ir t. t.

 

Komentarai

Parašykite šiam straipsniui komentarą