Kaip ir kodėl verta ugdyti kūrybingumą (0)

Jeigu paklausite įvairių ekspertų, kokios savybės būtinos, norint asmeniui, taip pat ir visuomenei, klestėti itin konkurencingame XXI amžiuje, dauguma jų būtinai paminės smalsumą, kritinį mąstymą, išradingumą ar kūrybiškumą. Būtent smalsumas pagimdė mokslą ir civilizaciją. Pamėginkime suprasti, kaip mūsų smegenų vingiuose gimsta šios savybės. Kaip idėjos ir vizijos kuria naują puikų, o kartais ir nelabai puikų pasaulį. Taigi, ar kūrybingumas užprogramuotas?
Mūsų smegenys nuolat kuria alternatyvias ateities ir pasaulio versijas, klausdamos, kas būtų jeigu? Taip gimsta fantastiniai kūriniai ir mokslo idėjos. Pavyzdžiui, Albertui Einšteinui minties eksperimentas padėjo suprasti šviesos judėjimą. Pasiruošdami alternatyvoms, galime efektyviau reaguoti į ateitį. Jau vaikai žaidžia įvairius vaidmenų žaidimus, fantazuoja, kuria scenarijus. Rutinos patartina vengti bet kokiame amžiuje.
Smegenys ieško pusiausvyros tarp energiją taupančios rutinos ir netikėtumo laukimo. Kūrybingumo esmė yra šių dviejų procesų priešpriešoje. Kaip rašo knygos „Runaway Species“ autoriai, tokioms savybėms leido atsirasti unikali žmogaus smegenų struktūra. Dėl spartaus smegenų žievės formavimosi daug neuronų buvo „atkabinta“ nuo ankstyvųjų cheminių signalų. Todėl tose neokortekso zonose išsivystė lankstesnės jungtys. Ši neuronų architektūra skatina smegenų kūrybingumą, interpretuojant jutimais gaunamą informaciją. Skaičiuojama, kad per sekundę smegenyse apdorojama apie 14 mln. bitų įvairios informacijos. Sąmonė savo kanalais sugeba per tą laiką priimti iš aplinkos tik porą dešimčių bitų. Taigi, dominuoja nesąmoningas informacijos apdorojimas. Negana to, kartais smegenys apskritai sugeba išsiversti be akių pagalbos. Aklaregystė – tokia neurologinė būsena, kai apakęs arba aklas žmogus sugeba reaguoti į vaizdinę informaciją. Iš esmės nuo mūsų smegenyse esančių modelių esančių modelių ir įvairaus lygio regos žievės veiklos niuansų priklauso, kaip suvoksime aplinką ir į ją reaguosime.
Nors pasaulį suvokiame fragmentiškai, to pakanka, kad ne tik jame jaustumėmės patogiai, bet imtume jį keisti. Tiesa, pastaraisiais metais informacinių technologijų pažanga iš esmės pagreitino mūsų gyvenimo tempą, bendravimo ir bendradarbiavimo modelius. Gyvename informacijos pertekliaus laikais. Tai padeda ugdyti kūrybingumą, tačiau gali ir blaškyti mūsų dėmesį.

„Runaway Species“ autoriai: neuromokslininkas ir dizaineris įtaigiai aprašo, kaip gimsta idėjos ir kokiais metodais ugdomas kūrybiškumas. Tai padeda suprasti, iš kur atsiranda idėjos ir technologinės inovacijos medicinoje, versle, socialinėje srityje ar kitur. Jie sugriauna ir keletą mitų. Pavyzdžiui, neverta tikėti tuo, kad gimstančios idėjos yra visiškai unikalios. Net toks produktas kaip iPhone buvo daugelio nuoseklių inovacijų rezultatas. Pirmas liečiamasis laikrodžio ekranas buvo sukurtas 1984 metais (CASIO AT-550-7); Pirmąjį mobilųjį telefoną su liečiamuoju ekranu IBM kompanija pagamino 1994 metais. Pirmasis išmanusis telefonas vadinosi SIMON. Kaip pastebėjo Steve’as Jobsas – kūrybingumas – tai tiesiog mokėjimas sujungti įvairius daiktus. Jis tą ir padarė, taip įėjo į istoriją. Knygos autoriai tvirtina, kad yra gana universalus ir efektyvus būdas ugdyti kūrybiškumą.
Menas – prieinamiausias būdas įsisavinti esminius inovavimo instrumentus ir procesus. Menininkai, dizaineriai arba architektai keičia pasaulį laužydami objektus, jungdami juos įvairiais būdais ir transformuodami. Tarp daugelio pavyzdžių išsiskiria Pablo Picasso atvejis. Fenomenalaus pasisekimo sulaukęs menininkas puikiai naudojosi minėtais metodais laužyti, jungti ir transformuoti. Įkvėpimo jis sėmėsi iš pirmtakų, amžininkų, egzotiškų pasaulio kultūrų. Bet svarbiausia – buvo itin darbštus. P. Picasso nutapė net 58 Velaskezo paveikslo „Freilinos“ versijas. O kitas klasikas – rašytojas Ernestas Hemingvėjus romanui „Atsisveikinimas su ginklais“ sukūrė net 47 pabaigos variantus. Mes esame ne tik biologinės, bet ir kultūrinės evoliucijos produktai. Laužome ne tik blogus, bet ir gerus pavyzdžius ar objektus. Tradicija tėra tik gidas, ypač šiais laikais. Be to, dabar vis svarbiau ne tik inžinerinis įvairių gaminių sprendimas, bet ir dizainas.

Kaip sukurti šedevrą? Būtina nuolat dirbti. Daug gerų idėjų neprigyja, todėl reikia išbandyti daug variantų. Būtent taip elgiasi ir evoliucija – ji kuria daugybę keisčiausių gyvybės formų, kad net po globalių katastrofų, kurių Žemės istorijoje, kaip skaičiuojama, įvyko ne mažiau kaip penkios, išliktų bent dalis organizmų.
Kūrybingumą stiprina nuolatinė praktika. Norint sukurti ką nors originalaus, pravartu eksperimentuoti su įvairiausiomis idėjomis ar objektais. Veikti greitai ir nebijoti klysti. Tokio principo laikosi ir viena globali kompanija, kurios idėjų kapinyne rastumėte antkapių su tokiais pavadinimais kaip Google Wave, Google Buzz, Jaiku, Knol, Google Lively, Dodgeball ir panašių.
Geriausias planas – bendrovėje sukurti pokyčių nebijančią kultūrą. Pokyčiai būna rizikingi, tačiau be jų sunku išlaikyti arba puoselėti originalų mąstymą. „Google“ laikosi taisyklės 70/20/10. Tai reiškia, jog 70 procentų resursų skiriama pagrindiniam verslui, 20 % – inovatyvioms idėjoms įgyvendinti ir 10% – visiškai fantastiškiems projektams (angliškai vadinamiems moonshots).

Knygos autoriai siūlo vertinti ir kuriančiųjų pastangas, o ne rezultatus. Norint sustiprinti jų motyvaciją, būtina spręsti realias problemas; labai padeda ir apdovanojimas, nes dėl jo varžomasi. Būtent tokiu principu vadovaujasi X prizo iniciatoriai. 2004 metais jie paskyrė 10 mln. dolerių prizą tiems, kurie pirmieji sukurs daugkartinį kosminį lėktuvą. Ir tarp 26 kandidatų laimėjo SpaceShipOne.
Kaip idėja ir nuoseklus jos įgyvendinimas keičia visuomenę, liudija XVI amžiaus Neapolio pavyzdys. Našlaičių prieglaudose vaikai buvo mokomi muzikavimo pagrindų. Tuo metu muzikantai mieste buvo itin paklausūs. Štai kodėl itališkas terminas „Conservatori“ reiškia našlaičių prieglaudą. Dabar taikant panašią praktiką, vaikus galima mokyti programavimo arba kūrybiškumo pagrindų. Arba paskatinti domėtis moksline fantastika.
„XXI amžiuje mokslinė fantastika yra bene svarbiausias žanras iš visų. Jis formuoja žmonių mąstymą, jų supratimą apie tokias naujas technologijas kaip dirbtinis intelektas, bioinžinerija ir klimato kaita“, teigia knygos „Sapiens“ autorius Juvalis Noah Hararis. Aš, kaip ilgametis fantastikos mėgėjas, visiškai pritariu šiai minčiai. Pažanga neįmanoma be minties polėkio ir drąsių vizijų. Fantastų idėjos neretai virsta kūnu, nors tai nėra jų pagrindinė užduotis. Štai Johno Brunnerio knygoje „Stand On Zanzibar“, išleistoje 1969 metais, kalbama apie elektromobilius, superkompiuterius ir genetiškai modifikuotus organizmus. Stanislavas Lemas prieš kelis dešimtmečius rašė apie virtualią tikrovę, kurią jis vadino fantomatika. Na, o Žiulio Verno knygas apie kelionę į Mėnulį skaitė pirmųjų raketų kūrėjai, atvėrę mums kelią į kosmosą. Šiemet sukako 50 metų nuo pirmojo žmogaus nusileidimo Mėnulyje. XX a. 7 deš. pradžioje Apollo vizija subūrė JAV visuomenę, mokslininkus ir padėjo pasiekti tai, kuo kai kurie skeptikai net iki šiol abejoja. Bet svarbiausia, kad ši programa labai paspartino technologijų, inžinerijos pažangą, iš esmės pagimdė šiuolaikinę elektronikos pramonę ir itin stipriai pastūmėjo į priekį visą žmoniją.
Dabar vėl grįžta vizijos apie kosmosą. Apollo programą pakeis NASA projektas „Artemidė“. Jo tikslas – vėl nuskraidinti astronautus į Mėnulį iki 2024 metų. Naudojant inovatyvias technologijas, ketinama dar nuosekliau tirti Žemės palydovo paviršių. Bendradarbiaujant su verslo ir tarptautiniais partneriais, iki 2028 metų įkurti koloniją. Ir po to nusiųsti astronautus į Marsą. Nauja NASA raketa – the Space Launch System nuskraidins astronautus Oriono erdvėlaiviu į Mėnulio orbitą už ketvirčio milijono mylių nuo Žemės. Ten Orionas susijungs su Gateway orbitine stotimi. Iš jos ir bus nusileista ant Mėnulio paviršiaus. Vienas iš misijos tikslų – įkvėpti naująją kartą ir paskatinti ją rinktis mokslininko, inžinieriaus karjerą. Beje, vienas iš aktyviausių vizionierių Elonas Muskas irgi yra didelis fantastikos mėgėjas. Ši literatūra jį įkvėpė ir išlaisvino vaizduotę. Tad kūrybingumas dabar, kaip niekada, yra visuomenės pažangos pagrindas.

Rolandas Maskoliūnas