EN
Festivalio organizatoriai:
VšĮ „Mokslas ir inovacijos visuomenei“ ir Lietuvos mokslų akademija

Festivalio naujienos

Imunoterapija: kita vėžio gydymo era (0)

Vilija Musneckytė.

Pasak pasaulio sveikatos organizacijos, ilgiausia gyvenimo trukme džiaugiasi Japonija (84.5 metai), jai šiek tiek nusileidžia Šveicarija (83.3 metai). Žmonijos vidutinė gyvenimo trukmė globaliu mastu jau siekia 72 metus. Tą pavyko pasiekti dėl mokslo ir medicinos pažangos. Kai kurie optimistai tikisi pakartoti net fantastinių filmų scenarijus, kuriuose žmogus ne tik įgauna įvairių antžmogiškų savybių („Žmogus voras“, „Betmenas“ ir pan.), bet pagaliau įgyja visų taip geidžiamą nemirtingumą. Kai kurios vizijos iš principo gali būti įmanomos, naudojant įvairius smegenų arba kūno implantus. Tačiau nemirtingumas arba senėjimo lėtinimas reikalauja unikalių sprendimų, naujų idėjų.

Vienas didžiausių mūsų ilgaamžiškumo priešų yra onkologinės ligos. Nepaisant milžiniškų pastangų, progresas gan lėtas, o gydymo metodai sudėtingi, brangūs ir, kas blogiausia, kai kurie jų (spindulinė arba chemoterapija) labai kenkia sveikoms ląstelėms. Todėl pastaruoju metu stengiamasi sukurti kuo tiksliau veikiančius, įvairias vėžio formas naikinančius vaistus arba metodus. Ir viena iš tokių idėjų, rodos, gali tapti revoliucine.

Imunologijos magija

Žmogaus ląstelės virsta vėžinėmis ir sugeba apgauti imuninę sistemą taip, kad liktų nepastebėtos. Todėl jos išplinta metastazėmis po visą kūną. Sutrikus imuninės sistemos veiklai,  patogeniniai organizmai ima dominuoti ir žmogus suserga, o kartais ląstelės pačios save ima naikinti (autoimuninės ligos). Tad galbūt pats žmogus ir yra atsakymas? Į šį klausimą gali padėti atsakyti imunologija – mokslas apie imuninę sistemą, tiriantis organizmo apsauginių sistemų sandarą ir funkciją. Ši mokslo šaka atsirado XIX a.

Viena iš imunologijos krypčių – imunotechnologija, kurioje naudojamos imuninės sistemos molekulės ir ląstelės, taip kuriant žmogui naudingus produktus. Žinomiausias imunotechnologų sukurtas produktas – vakcinos arba skiepai. 1796 m. Edwardas Jenneris sukūrė raupų vakciną, kuri pasaulį pakeitė neatpažįstamai.  E. Jenneris pastebėjo, jog karvių melžėjos neserga raupais, kadangi jos užsikrėsdavo švelnesne jų forma – karvių raupais ir įgydavo imunitetą. E. Jenneris pirmą kartą imunologiją pritaikė praktiškai, atversdamas naują istorijos lapą.  Tačiau tik 1977 metais Somalyje buvo užregistruotas paskutinis raupų atvejis.

Ląstelių perkodavimas

Viena iš imunologijos šakų, šiuo metu išgyvenanti savo aukso amžių – imunoterapija. Ji gali būti naudojama kaip vienas iš vėžio gydymo būdų, kurios metu aktyvuojama organizmo imuninė sistema. 2017 m. Amerikos Maisto ir vaistų administracija (angl. Food And Drug Administration, FDA) pirmą kartą patvirtino genų imunoterapiją kaip gydymo būdą, kovojant su kraujo vėžiu. Esame pirmoji karta, vėžio gydymui galėsianti naudoti genetiškai pakeistų imuninių ląstelių terapiją. Ląstelės (T limfocitai) surenkamos iš paciento, perprogramuojamos genetiškai ir aktyvuojamos. Suleidus jas atgal į paciento organizmą, šios patobulintos ląstelės per kelias valandas ima žudyti vėžines ląsteles. Gydymas unikalus tuo, kad yra pritaikytas kiekvienam pacientui individualiai. Taigi, atmetimo reakcijos įmanoma išvengti.

Tai ne vienintelis pavyzdys, kada mūsų organizmo ląstelės naudojamos kovai su vėžiu. Jau kuriamos ir antivėžinės vakcinos. Vakcinose naudojamos žmogaus ląstelės, „pakraunamos“ specifiniais baltymais, kuriais pasižymi būtent paciento vėžys. Suleidus jas pacientui, šiose vakcinose esančios ląstelės žino, kaip atrodo taikinys ir šia informacija pasidalija su kitomis organizmo ląstelėmis, kurios ir sunaikina vėžines ląsteles. Tai tik pradžia eros, kurioje keisimės mes patys. Šie pokyčiai neišvengiami, žvelgiant į ateities mediciną.

Tad kokia gali būti ateities medicina? Ji neabejotinai bus brangi, tačiau labai efektyvi, kadangi pritaikoma kiekvienam pacientui. Vaistai bus kuriami, remiantis ne tik genetiniu, bet ir ląsteliniu žmogaus profiliu. Tačiau dar teks padirbėti. Tik dabar mokslininkai pradeda suprasti sudėtingus imuninės sistemos mechanizmus ir tai, kaip juos keičiant, galima išgydyti ne tik vėžį, bet ir daug platesnį ligų spektrą.

Plačiau apie imunoterapiją ir jos perspektyvas išgirsite „Thermofisher Scientifics Baltics“ mokslininkės Vilijos Musneckytės paskaitoje, kuri vyks rugsėjo 21 d. 12 val. Šiaulių Romuvos gimnazijoje (Dainų g. 7, Šiauliai).

Komentarai

Parašykite šiam straipsniui komentarą