Gyvūnai tarp žvaigždžių: astronomijos, mitologijos ir biologijos ryšys

Teksto autorė Rasa Kirkaitė.

Nuo seniausių laikų žmonės naktiniame danguje įžvelgė pažįstamas formas, todėl daugelis žvaigždynų pavadinti gyvūnų vardais: Liūtas, Gulbė, Erelis, Delfinas, Žuvys, Skorpionas ar Kiškis. Šie pavadinimai nėra atsitiktiniai. Dauguma jų kilę iš senovės Graikijos ir Artimųjų Rytų kultūrų. Pavyzdžiui, žvaigždynas Liūtas (lot. Leo) siejamas su Nemėjos liūtu, kurį, pasak mito, įveikė Heraklis. Gulbė (lot. Cygnus) primena legendas apie dievus, gebančius virsti paukščiais, o Skorpionas (lot. Scorpius) pasakoja istoriją apie medžiotoją Orioną.
Įdomu tai, kad gyvūnų atvaizdus danguje matė ne tik europiečiai. Skirtingose pasaulio kultūrose tos pačios žvaigždės buvo jungiamos į skirtingus gyvūnus. Šis faktas rodo, kaip glaudžiai žmogaus vaizduotė susijusi su aplinkoje gyvenančiais gyvais organizmais. Nuo seniausių laikų žmogus stebėjo gamtą, gyvūnų elgesį ir metų laikų kaitą, o savo pastebėjimus perkėlė į dangų. Taigi astronomija, biologija ir mitologija susipynė į vieną pasakojimą apie žmogaus santykį su gamta ir Visata.

Gamta – pirmasis žvaigždžių žemėlapis
Dar gerokai prieš išrandant teleskopus žmonės orientavosi pagal žvaigždes ir gyvūnų elgesį. Daugelio tautų medžiotojai, žvejai ir žemdirbiai stebėdavo, kada pasirodo tam tikri žvaigždynai, nes tai sutapdavo su gyvūnų migracija, poravimosi sezonais ar augalų vegetacijos ciklais. Pavyzdžiui, kai kuriose kultūrose tam tikrų žvaigždynų pasirodymas horizonte pranešdavo apie paukščių migracijos pradžią arba tinkamą laiką sėjai. Tokiu būdu dangus tapo savotišku gamtos kalendoriumi, padedančiu žmonėms suprasti ir numatyti aplinkoje vykstančius procesus.

Gyvūnai orientuojasi pagal žvaigždes
Šiandien mokslininkai žino, kad ne tik žmonės naudojasi dangaus ženklais. Tyrimai rodo, kad kai kurie gyvūnai taip pat orientuojasi pagal žvaigždes ir kitus dangaus objektus. Vienas įspūdingiausių pavyzdžių – migruojantys paukščiai. Nustatyta, kad dalis jų naktį skrenda orientuodamiesi pagal žvaigždėtą dangų ir jo polius. Panašiais metodais naudojasi ir kai kurios ruonių, vėžlių bei vabzdžių rūšys.
Ypač stebina mėšlavabaliai, ypač viena jų rūšių, lotyniškai vadinama Scarabaeus satyrus. Mokslininkai išsiaiškino, kad jie geba orientuotis net pagal Paukščių Tako šviesą. Šis atvejis yra vienas iš pirmųjų, kai toks mažas gyvūnas navigacijai naudoja visos Galaktikos vaizdą. Šie atradimai atskleidžia, kad ryšys tarp gyvosios gamtos ir astronominių reiškinių yra daug gilesnis, nei manyta anksčiau.

Nuo Žemės gyvybės iki gyvybės Visatoje
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad astronomija ir biologija mažai susijusios. Tačiau šiuolaikinis mokslas rodo priešingai. Viena sparčiausiai augančių sričių yra astrobiologija – mokslas, tiriantis gyvybės kilmę, raidą ir galimybes egzistuoti kitose Visatos vietose. Šiuolaikinė astrobiologija nagrinėja vieną svarbiausių klausimų: kaip atsirado gyvybė ir ar ji egzistuoja kitur Visatoje?
Norėdami atsakyti į šį klausimą, mokslininkai tiria pačius įvairiausius organizmus Žemėje. Ypatingas dėmesys skiriamas ekstremofilams – bakterijoms ir kitiems organizmams, galintiems išgyventi karštuose geizeriuose, itin sūrioje aplinkoje, giliai po žeme ar net stiprios radiacijos sąlygomis.
Šie organizmai padeda suprasti, kokios gyvybės formos galėtų egzistuoti kitose planetose, palydovuose ar po storais ledynais pasislėpusiuose vandenynuose. Pavyzdžiui, bakterijos, gyvenančių giliuose vandenynų hidroterminiuose šaltiniuose, tyrimai suteikia galimybę modeliuoti sąlygas, kurios gali būti panašios į esančias po lediniu Europos (Jupiterio palydovo) paviršiumi arba po Enceladu (Saturno palydovu). Taigi biologai ir astronomai šiandien dirba kartu, ieškodami atsakymo į klausimą, ar Žemės gyvybė yra unikali.

Naujos technologijos ieškant gyvybės
Pastaraisiais metais atrasta tūkstančiai egzoplanetų – planetų, skriejančių aplink kitas žvaigždes. Kai kurios jų gali turėti sąlygas, tinkamas gyvybei (yra vadinamojoje gyvybei palankioje zonoje, kur dėl temperatūros gali egzistuoti skystas vanduo). Dideles viltis mokslininkai sieja su Jameso Webbo kosminiu teleskopu, kuris leidžia tirti tolimų planetų atmosferas. Ieškoma deguonies, metano ir kitų medžiagų, kurios Žemėje dažnai yra susijusios su gyvais organizmais. Mokslininkai tikisi, kad per artimiausius dešimtmečius bus galima aptikti vis ryškesnių galimos biologinės veiklos požymių. Ateityje planuojamos misijos į Jupiterio palydovą Europą ir Saturno palydovą Enceladą. Po jų lediniais paviršiais slypi milžiniški vandenynai, kuriuose teoriškai galėtų egzistuoti net primityvios ekosistemos.
Kita perspektyvi kryptis – dirbtinio intelekto naudojimas astronominiuose duomenyse. Modernūs algoritmai padeda greičiau atpažinti egzoplanetas, klasifikuoti žvaigždes ir ieškoti neįprastų signalų, kurių žmogus gali nepastebėti.

Lietuvos mokslininkų indėlis
Lietuva taip pat prisideda prie Visatos tyrimų. Vienas žymiausių šalies astronomų – Vytautas Straižys, kurio darbai apie žvaigždes ir jų klasifikavimą yra žinomi tarptautiniu mastu. Šiandien Lietuvos mokslininkai dalyvauja tarptautiniuose kosmoso tyrimų projektuose, analizuoja astronominius duomenis ir kuria technologijas, kurios naudojamos stebint Visatą. Tokie tyrimai padeda geriau suprasti ne tik žvaigždes, bet ir sąlygas, reikalingas gyvybei atsirasti. Nors Lietuva neturi didelių kosminių observatorijų, mūsų šalies tyrėjai aktyviai prisideda prie pasaulinių mokslinių iniciatyvų.

Praktinė nauda Žemei
Astronomijos ir biologijos sąsajos duoda apčiuopiamos naudos. Tyrimai, kaip organizmai reaguoja į mikrogravitaciją ir kosminę spinduliuotę, padeda kurti naujus medicinos metodus. Kosmoso misijoms kuriamos gyvybės palaikymo sistemos prisideda prie efektyvesnio vandens valymo, atliekų perdirbimo ir maisto gamybos technologijų Žemėje. Be to, biologiniai procesai įkvepia naujas kosmoso technologijas. Pavyzdžiui, mokslininkai kuria robotus, kurių judėjimas imituoja vabzdžių, žuvų ar kitų gyvūnų elgseną. Tokie įrenginiai ateityje galėtų tyrinėti kitų planetų paviršius ten, kur tradicinė technika būtų mažiau efektyvi.

Žvilgsnis į ateitį
Astronomija dažnai atrodo labai nutolusi nuo kasdienio gyvenimo, tačiau iš tiesų ji nuolat primena mūsų ryšį su gamta. Gyvūnai danguje kadaise buvo žmonių vaizduotės kūriniai, padėję suprasti pasaulį. Šiandien jie primena, kad skirtingos mokslo sritys yra glaudžiai susijusios. Astronomija pasakoja apie Visatos sandarą, biologija – apie gyvybės paslaptis, o mitologija atskleidžia, kaip žmonės šiuos reiškinius aiškino prieš tūkstančius metų.
Kuo daugiau sužinome apie gyvūnus, tuo geriau suprantame, kaip veikia gamta. Kuo daugiau sužinome apie Visatą, tuo geriau suprantame savo vietą joje. Todėl gyvūnai tarp žvaigždžių yra ne tik senovinių žvaigždynų simboliai. Jie primena, kad gyvybė, gamta ir kosmosas yra vienos didelės istorijos dalys – nuo mažiausio vabzdžio iki tolimiausių Galaktikos kampelių. Galbūt gamtos stebėjimai vieną dieną padės atrasti pirmuosius nežemiškos gyvybės pėdsakus. Tada paaiškės, kad kelias į žvaigždes prasidėjo čia pat – stebint paukščio skrydį, vabzdžio orientaciją ar gyvybę atšiauriausiose mūsų planetos vietose. Tuomet gyvūnai tarp žvaigždžių bus ne vien mitų ir žvaigždynų simboliai, bet ir raktas į vieną didžiausių žmonijos klausimų – ar Visatoje esame vieni?
Daugiau apie tai sužinosite, rugsėjo 11 d. 10.30 val. apsilankę Rasos Kirkaitės paskaitoje „Gyvūnai tarp žvaigždžių“ Lietuvos zoologijos sode (Radvilėnų pl. 21, Kaunas). Renginys nemokamas, bet būtina registruotis: mokslofestivalis.eu