GARBĖS GALERIJA: Saulius Lovčikas (0)
Laukiant „Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ 2023 renginių toliau supažindiname su projekto Garbės galerijos veidais. Uždavėme jiems po penkis klausimus, prašydami pasidalinti įspūdžiais, dalyvaujant programoje. Esame jiems ypač dėkingi už svarų, ilgiau nei dešimtmetį trunkantį, indėlį į projektą.
Pristatome astronomą, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijos darbuotoją Saulių Lovčiką. Su šiuo astronomijos populiarintoju festivalio partnerystė prasidėjo 2005 metais.
- Koks maloniausias atsiminimas (ar siurprizas) susijęs su jūsų dalyvavimu Mokslo festivalyje?
Visada smagu būna nuvažiuoti į miestus ir mokyklas, kur dar nesi buvęs; smagus (susi)pažinimo džiaugsmas.
Ir, aišku, labai vertingas būna susitikimas su festivalio lektoriais, organizatoriais gyvų renginių metu – atidarymai, uždarymai. Puiki proga gyvai pamatyti iškilius Lietuvos mokslininkus. Prisimenu, didelį įspūdį padarė, kai būdavo atidarymo renginyje rodomi fantastiniai kino filmai.
- Kaip jūsų manymu per tuos metus pasikeitė Mokslo festivalio dalyviai ir jų poreikiai?
Išaugo dalyvių „apetitas“ – mokytojai nori vaikams pasiūlyti vis daugiau ir įvairesnių nepamokinių užsiėmimų. O vaikai mielai dalyvauja. Dar pastebėjau, kad daugėja jaunesnio mokyklinio amžiaus mokinukų, kurie drąsiai neria ir į sudėtingas paskaitas.
- Kas skatina ir įkvepia jus nuolat dalyvauti festivalio programoje?
Viduje rusena nuolatinis noras dalintis Visatos dėsnių supratimu su kitais. Tačiau liepsna šis rusenimas pavirsta tik dėl nuostabaus mielos Linos Venslovaitės sugebėjimo pritraukti ir įsukti į renginio verpetą. Smagu pajusti, kad neretai vaikams tai taip pat įdomu.
- Kaip būtų galima dar labiau pagerinti festivalio programą?
Kiek aš susiduriu – man atrodo gerai. Anksčiau tik važiuodavau į mokyklas. Paskui mokyklos irgi ėmė važiuoti pas mus į MAO. Dar vėliau naujų galimybių įpūtė nuotolinės paskaitos
- Kokios tendencijos visuomenėje jus labiausiai neramina ir ar mokslas gali padėti?
Visuomenės bukinimas masinėse informacijos priemonėse, internetinės žiniasklaidos virtimas nebe žiniasklaida, o paspaudimų kaupykla. Labai greitas visa ko tempas. Ir su tuo susijęs jaunų žmonių negebėjimas susikaupti ir įsigilinti. Perdėtas gyvenimo kompiuterizavimas ir IT veržimasis ten, kur nereikia. Žmogus evoliucionuoja lėčiau, negu jo gimdoma technologijų raida. Maksimalaus įspūdžio vaikymasis ir negebėjimas rezultato pasiekti nuosekliu darbu. Mokymo proceso vertimas žaidimu. Taip pamažu žaidimu pavirsta ir realaus gyvenimo aspektai – santykių kūrimas, kliūčių įveikimas, jausmų išgyvenimas… O antros „gyvybės“, kitos galimybės išgyventi nevykusiai praėjusį tarpsnį – nebus. Mokslas, aišku, gali padėti tinkamai suvokti pasaulį, bet tam, kad mokslas galėtų padėti, individas turi įdėti pastangų. O šito gebėjimo mūsuose vis mažiau.
Nuotraukos iš festivalio ir projekto partnerių archyvo.
Komentarai