Festivalio programa (0)

Pastabos:

Visi renginiai nemokami

R – reikalinga išankstinė registracija. Informacija ir registracija telefonu 8698-32360 arba el. paštu videokaukas@gmail.com

Vilnius ———————————————————————————————————

12 d.

1. Paroda „Invazinės augalų rūšys Lietuvoje” – doc. Jonė Rukšėnienė – 14 val. VU Gamtos mokslų fakulteto Herbariume. R

Invazinė augalų rūšis – introdukuota rūšis, sėkmingai įsikūrusi naujose gamtinėse ar pusiau gamtinėse ekosistemose ir sukelianti pavojų vietinei biologinei įvairovei. Šiuo metu Lietuvoje plinta 70 rūšių invaziniai augalai, tarp jų aplinkai pavojingi 30 rūšių augalai. Tokie, kaip liūdnai pagarsėjęs Sosnovskio barštis. Paroda supažindina su minėtų augalų žala ir plitimo tendencijomis.

2. Paskaita ir ekskursija „Besikeičiantis Žemės veidas” – Eugenija Rudnickaitė – 15.30 val. VU Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedroje. R

Trumpas pokalbis apie globalią Žemės „veido” kaitą geologinės istorijos bėgyje: litosferines plokštes, jų pakraščius bei juose vykstančius procesus; senųjų plokščių rekonstrukcijas ir tuometinę Lietuvos padėtį; su plokščių judėjimu susijusias gamtines nelaimes bei lokalią kaitą, kurią gali pamatyti kiekvienas.

3. Atidarymas – 17.30 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje:

„Gimę kompiuteryje” – stulbinančios virtualiojo projektavimo galimybės ir jo vaisiai: robotas „VEXplorer”. Pristato UAB „IN RE”.

Kas yra „VEXplorer” robotas? Šis robotas turi 300 dalių, iš kurių galima sukonstruoti daug įvairių jo versijų. Tokių, kaip ranka ar gnybtas, su kuriuo galima kelti įvairius daiktus. Yra ir kamera, perduodanti vaizdą į jūsų televizorių keliasdešimties metrų atstumu.

Plačiau apie šį robotą ir jo surinkimo instrukcijas internete: http://www.solidworks.com/pages/products/edu/Robotics.html. Plačiau apie „VEXplorer” sistemą: http://www.botmag.com/articles/06-07-07_vexplorer.shtml

Mokslo populiarinimo filmo „Lietuvio genas” premjera ir diskusija „Lietuvių genomo ypatybės, DNR lustas, naujos technologijos, įvertinančios ligų riziką“. Dalyvauja prof. Vaidutis Kučinskas, prof. Algis Girininkas, prof. Gediminas Motuza, prof. Rimantas Jankauskas.

Tai dokumentinis trijų dalių filmas. Jame priminsime mūsų protėvių atsiradimo istoriją ir papasakosime apie naujausius mokslo metodus ir technologijas, kurios padeda patikslinti istorinius faktus bei spėliones ir diagnozuoti būsimas ligas arba tų ligų riziką.

Lietuviai – baltų genčių palikuonys. Palikuonys civilizacijos, kuri pilkapius pradėjo pilti ir piliakalniuose kurtis prieš kelis tūkstančius metų. Netrukus po to, kai Egipte kilo pirmosios piramidės. Iš kur atsirado lietuviai, sugebėję sukurti vieną stambiausių Europos valstybių, kuri driekėsi nuo Baltijos iki Juodosios jūros, o jos plotas XV amžiuje siekė vieną milijoną kvadratinių kilometrų? Pamėginkime surasti tą lietuvišką, baltišką tvirtumo geną, paveikusį Europos ir Azijos istoriją. Šis filmas – apie tūkstančius metų trukusią lietuvių protėvių kelionę.

Pastaruoju metu geologiniai, archeologiniai mūsų teritorijos bei genetiniai žmonių tyrimai padeda geriau suprasti lietuvių tautos formavimąsi ir įminti keletą paslapčių. Mokslų sandūroje gimsta naujos hipotezės apie lietuvių kilmę, būdą ir genetinius ypatumus, lemiančius būdo bruožus ir paveldimas ligas. Šiuolaikinis mokslas surado labai tikslius ženklus, esančius mūsų ląstelėse. Jie padeda rekonstruoti kiekvieno žmogaus genetinę praeitį, jo protėvių kelionę per erdvę ir laiką. Šie plika akimi nematomi liudininkai atsakys į klausimą, kaip ir kada prie Baltijos jūros apsigyveno gentys, kurias XIX amžiuje Baltais pavadino vokiečių kalbininkai. Gentys, sugebėjusios ne tik atsilaikyti prieš daugybę priešų, bet taipogi ne vieną šimtmetį dominuoti šiuolaikinės Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos teritorijose.

Filmo partneriai ir rėmėjai: LR Švietimo ir mokslo ministerija, „IBM Lietuva” ir biofarmacijos kompanija „TEVA /Sicor Biotech UAB”

Filmo konsultantai: prof. Vaidutis Kučinskas (genetikas), prof. Gediminas Motuza (geologas), prof. Algis Girininkas (istorikas), prof. Rimantas Jankauskas (antropologas)

4. Paroda „Mokslo veidai” VU Centrinių rūmų foje prie Rektorato.

Tai jau antroji paroda, kurioje pamatysite Lietuvo mokslo klasikų ir mokslo bei technologijų kompanijų vadovų veidus.

13 d.

5. Mokslo šou Savivaldybės aikštėje: atominės energetikos paslaptys, intriguojantys fizikos eksperimentai, teleskopai; „VEXplorer” robotų valdymo varžybos – 11 – 15 val. Šiose varžybose dalyvaus iš anksto užsiregistravusios komandos iš Lietuvos mokyklų. Išsiaiškinsime, kurios komandos valdomas robotas greičiau atliks nustatytą užduotį. Nugalėtojų komandos Vilniuje ir Kaune gaus dovanų po robotą.

6. Mykolo Romerio universiteto ATVIRA DIENA MOKYTOJAMS: vaikų teisės ir pareigos” (trys paskaitos mokytojams, Universiteto pristatymas ir diskusijos) – 10 – 14 val. Mykolo Romerio universitete.

7. Paroda „Rudenėlio uogos” ir ekskursija „Pažįstami ir nepažįstami – retieji svetimšaliai sodo augalai” – Edvardas Meidus, Auksė Meidienė, Silva Žilinskaitė, Darius Ryliškis – 13 val. Vilniaus universiteto Botanikos sode. R

VU Botanikos sodo Pomologijos skyriuje auginamų rudens vaisių paroda „Rudenėlio uogos” bus atidaryta 13 val. „Sodelyje po uosiu”. 13.30 val. susirinkusieji bus pakviesti į Botanikos sodo Pomologijos skyrių ekskursijai.

15 d.

8. „Virtualios bendruomenės ir socialiniai tinklai: dabartis ir tendencijos” – Aldas Kirvaitis – 15 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.

Kas skatina žmones leisti laiką socialinių ryšių portalų svetainėse? Kuo Lietuva panaši į Pietų Korėją? Ką verta žinoti ir kaip elgtis, kad šios dienos interneto džiaugsmai nepavirstų rytdienos bėdomis? Kokią įtaką socialinių ryšių portalų sprogimas daro tradicinės žiniasklaidos „vartojimui”? Realybės ir virtualios tikrovės susiliejimas: ko galime tikėtis ateityje?

9. „Naujas puikus pasaulis: kūrybinės visuomenės gimimas” – Dobilas Kirvelis – 17 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.

10. Ekskursija po VU biblioteką „Bibiliotekų istorija, nūdiena ir ateitis” – prof. Audronė Glosienė ir Jūratė Kuprienė – 10, 12, 14, 15 val. R

Ekskursijų metu dalyviai bus supažindinti su VU bibliotekos istorija, apsilankys nuostabaus grožio istorinėse salėse, užkops į observatorijos bokštelį ir išgirs daug įdomių faktų ir pasakojimų apie mokslą. Kiekvienoje salėje bus pristatoma ne tik bibliotekos istorija, bet ir įvairios mokslo šakos.

Bendroji skaitykla – literatūra, knygotyra ir istorija. XVII a. salė – buvusi jėzuitų svetainė-biblioteka. J. Lelevelio salė – teologija ir dailė. XVIII a. šioje salėje buvo įrengta jėzuitų koplyčia. Vėliau koplyčia padalyta į du aukštus. Viršutiniame (dabar J. Lelevelio salė) buvo Tapybos katedros piešimo studija, kurioje dirbo dailininkas Jonas Rustemas. Baltoji salė ir Observatorijos bokštelis – astronomija. Baltoji salė yra seniausios Astronomijos observatorijos, įkurtos 1753 m. pagal Tomo Žebrausko projektą, sudėtinė dalis.

Į ekskursijas prašome registruotis el. paštu indre.jankeviciute@mb.vu.lt iki rugsejo 12 d.

11. Ekskursija „Kaip kuriami biofarmaciniai vaistai” – Piotras Chmielevskis – 13 val. Kompanijoje „TEVA”/Sicor Biotech UAB” R

Ekskursija į biofarmacijos kompaniją „TEVA/Sicor Biotech UAB”, įmonės veiklos Lietuvoje pristatymas. Ekskursijos metu Mokslo centro laboratorijose pamatysite, kur kuriami baltyminės kilmės vaistai. Kaip atliekamas reikalingo geno paruošimas, sukuriamas producentas ir sukonstruojamas „mini-fabrikas”, kuriame galima gaminti tokių vaistų substancijas ankstyvai klinikinių tyrimų programai. Jūsų laukia moderniausia įranga, pagrindiniai analitiniai metodai vaisto gryninimui, jo fiziko – cheminių ir biologinių kokybės parametrų testavimas.

12. Paskaita ir ekskursija po VU Gamtos mokslų fakulteto mokslines laboratorijas „Neurobiologo požiūris į kognityvines funkcijas” – prof. Osvaldas Rukšėnas – 17 val. R

Modernios technologijos atveria naujas galimybes smegenų veiklai – normaliai ir sutrikusiai pažinti. Paskaitos metu trumpai pristatomi nauji smegenų veiklos tyrimo metodai, jų pagrindu gautos naujos žinios, Gamtos mokslų fakultete atliekami smegenų veiklos tyrimai, Biofizikos ir Neurobiologijos studijų programos.

16 d.

13. „Programuojamos dirbtinės gyvos ląstelės – naujos kartos ginklai prieš vėžį ir aplinkos taršą” – dr. Arvydas Tamulis – 15 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.

14. „Biotechnologija – beribis vystymasis ir tikrieji ar menami pavojai” – prof. Arvydas Janulaitis – 17 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.

Žmogaus genomo sekos nustatymas žymi biomedicininių tyrimų lūžio tašką ir atveria naujas biotechnologijos vystymosi galimybes. Tobulinami ir taikomi principiniai nauji metodai, kuriais tiriami paveldimumo substrato (DNR) pakitimai, analizuojamos įvairios biomolekulės (RNR, baltymai). Šie tyrimai ateityje transformuos mediciną į vadinamąją „personalizuotą”. T.y., kiekvienas pacientas bus gydomas, atsižvelgiant į jo genetinius ypatumus.

Revoliuciniai biotechnologijų pokyčiai vyksta ne tik medicinoje, bet ir žemės ūkyje, chemijos pramonėje, energetikoje. Teigiama, kad savo skverbtimi ir reikšme ekonomikos vystymuisi biotechnologija ateityje prilygs informacinėms technologijoms. Tiesa, situacija vertinama įvairiai. Kai kurie biotechnologijos metodų taikymai žemės ūkyje (genetiškai modifikuoti augalai) kelia daug diskusijų dėl galimo pavojaus žmogaus sveikatai. Ar tikri tie pavojai, kaip juos numatyti ir jų išvengti?

15. Ekskursija M. Mažvydo bibliotekoje „Projektas „e.paveldas” – retos knygos jūsų namuose. Knygų skenavimo technologijos” – Skirmantė Kvietkauskienė – 13 val. R

Projekto „Integralios virtualios bibliotekų informacinės sistemos sukūrimas” portalas www.epaveldas.lt suteikia galimybę susipažinti su Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, Lietuvos archyvų departamente, Lietuvos dailės muziejuje sukauptomis vertybėmis. Portalas pasiekiamas visą parą, septynias dienas per savaitę. Lankytojai gali rasti juos dominančią medžiagą bet kuriuo metu, būdami bet kurioje pasaulio vietoje. Tereikia kompiuterio, interneto prieigos ir noro praplėsti savo žinias bei patenkinti smalsumą. Kaip visa tai veikia, pamatysite, apsilankę ekskursijoje Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje.

16. „Bakterijos tarnauja žmogui: Mikrobiologijos reikšmė biotechnologijoje” – prof. Donaldas Čitavičius – 16 val. VU Gamtos mokslų fakultete. R

17 d.

17. Ekskursija UAB „Fermentas” mokslinėse laboratorijose „Kaip kuriami molekuliniai instrumentai ateities medicinai” – Julius Gagilas – 13 val. R

Ekskursija UAB „Fermentas” mokslinėse laboratorijose: kas yra fermentatorinė, kam reikalingos švarios patalpos, kaip atrodo mokslinio tyrimo centro šiuolaikinės laboratorijos. Dir. pav. Juliaus Gagilo paskaita apie biotechnologijas  ir apie „Fermentą”.

18. Paskaita ir ekskursija „Gyvūnijos įvairovė – nuo bestuburių iki žinduolių” – dr. Grita Skujienė – 15 val. VU Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos muziejuje. R

Kaunas ————————————————————————————————————–

16 d.

19. Ekskursija po KMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejų „Vaistų istorija” – Tauras Mekas – 12 val. R

17 d.

20. Ekskursija ir praktikos darbai „Akis į akį su mikrobais” – doc. Daiva Janulaitytė – Gunther, prof. Alvydas Pavilonis, gyd. Giedrius Vaidelys – 17 d. 14 val. KMU MLK mikrobiologijos katedroje. R

Mikroorganizmai „kileriai”! Taip vadinami auksiniai stafilokokai (Staphyloccoccus aureus), atsparūs antibiotikui meticilinui, išžudantys daugiau žmonių nei AIDS. Tokios vynuogių kekės formos susivienijusių ląstelių grupės yra įprasta žmogaus mikrofloros dalis. Nekenksminga ir aptinkama ant žmonių odos ar nosies gleivinėje. Bet kartais ši bakterija gali sukelti mikroorganizmų žudikų antpuolį, pasibaigiantį mirtimi. Dažnai šių bakterijų aukomis tampa sveiki, sportuojantys moksleiviai. Baisu ir nejauku, tiesa?

Prieš puolant į paniką, suteiksime jums ypatingą progą pamatyti šiuos bei kitus mikroorganizmus mokslinėje laboratorijoje: aptikti juos ant savo kūno, nudažyti paprastu dažymo būdu, nustatyti jų formą ir išsidėstymą mikroskopu, atpažinti juos maitinamosiose mitybinėse terpėse, išanalizuoti  charakterio ir elgesio savybes ir sužinoti, kaip nuo šių sužvėrėjusių bakterijų pabėgti, pasislėpti ir apsisaugoti.

Kodėl skirtingos bakterijų padermės padeda viena kitai išgyventi ir įveikti žmogui nenaudingas bakterijas? Kurios vietos namuose ir mokykloje pavojingiausios? Ar užtenka tik skanų jogurtą suvalgyti, jeigu norite būti sveiki? Pabaigai – pasitikrinsite, ar tikrai mokate plauti rankas, ir ar atliekate taip, kaip tai daro chirurgai.

20 d. 

21. Mokslo šou Vienybės aikštėje – 11 – 15 val. Fizikos eksperimentai: „Kaip sumažinti monetą”; „Rubenso vamzdis”; „Jokūbo kopėčios”; žaibų kūrimas; atominis bumas pasaulyje ir Naujoji atominė elektrinė Lietuvoje; „VEXplorer” robotų valdymo varžybos; kaip suteikti pirmąją pagalbą.

„Microsoft” konkurso moksleiviams rezultatų paskelbimas ir apdovanojimai.

 

Paskaitos mokyklose (Vilnius):

„Fizika buityje” – prof. Pavlas Bogdanovičius – 15 d. 12 val. Žirmūnų gimazijoje.

„Astrologija ir astronomija: meilės ir neapykantos istorija” – dr. Libertas Klimka – 15 d. 14 val. „Gerosios vilties” vid. mokykloje.

„Lazerinių technologijų raida Lietuvoje bei jų taikymas kasdieninio naudojimo prietaisų gamyboje” – Saulius Mikalauskas – 16 d. 13 val. „Žemynos” gimnazijoje.

„Gyvybės paieškos kitose planetose. Kas yra astrobiologija“ – dr. Vladas Vansevičius – 17 d. 12 val. „Gabijos” gimnazijoje.

„Gyvenimas Matricoje: kaip informacinės technologijos pakeis mūsų gyvenimą, darbą ir bendravimo įpročius“ („Microsoft“ vizija) – Šarūnas Končius – 18 d. 15 val. Žvėryno gimnazijoje.

Žmonių sveikatą stebi įvairūs prietaisai, įmontuoti drabužiuose, o Japonijoje netgi gudrūs klozetai, atliekantys mini laboratorijos funkcijas. Jau sukurtas drabužio audinys, kuris nuolat stebės mūsų organizmo būseną, analizuodamas žmogaus prakaito lašelių sudėtį. Jį sukūrė Europos mokslo institutų bei kompanijų konsorciumas.

Viskas evoliucionuoja, o inžinieriai įgyvendina vis fantastiškesnes idėjas. Pavyzdžiui, „Microsoft” kompanija paruošė įspūdinga vaizdo klipų rinkinį, kuriuose įsivaizduoja mūsų laukiantį gyvenimą su IT. Viena iš temų – ateities medicinos diagnostika ir gydymas. Visa medicinine informacija bus keičiamasi nuotoliniu būdu. Gudrūs stalai palatoje primins ligoniams, kada gerti kokius vaistus. Gydytojai nuolat gaus visą būtiną informaciją apie savo pacientus. Na, o mūsų dėvimi drabužiai padės planuoti treniruotes, perspės mus apie viršytą krūvį arba artėjantį stresą.

Paskaitos mokyklose (Kaunas):

„Žmogaus kilmės paslaptys” – prof. Rimantas Jankauskas – 16 d. 13 val. „Varpo” gimnazijoje.

Fantastinė saga, kaip primityvus beždžionės pavidalo padaras tampa kūrybingu tvariniu, sugebančiu išradingai spręsti savo problemas, užuot pasyviai prisitaikydamas prie aplinkos. Kodėl biologinė evoliucija yra teorija, o ne hipotezė? Nuo australopitekų iki stačiojo žmogaus; stačiojo žmogaus palikuonių likimas; dabartinio žmogaus kilmė – „edeno sodas” ir „mitochondrinė Ieva”. Europos apgyvendinimas ir šešios Ievos dukterys.

„Mokykla ir informacinė visuomenė” – dr. Alfredas Otas – 16 d. 14 val. Basanavičiaus mokykloje.

Tikrasis informacinės visuomenės pilietis ugdomas šiuolaikinėje mokykloje. Kas laukia jauno mūsų Respublikos piliečio būsimoje informacinėje visuomenėje, kaip reikia ruoštis veiklai elektroninėje erdvėje. Kokie svarbiausi mokyklos bendruomenės uždaviniai.

„Anapus klimato kaitos: poveikis bendrajai žmogaus ir gamtos sistemai Žemėje” – prof. Arūnas Bukantis – 17d. 11 val. Santaros gimnazijoje.

Tirpsta ašigalių ir kalnų ledynai, kyla vandenyno lygis, nyksta augalų ir gyvūnų rūšys, sausringose srityse vis labiau jaučiamas geriamojo vandens trūkumas, dažnos orų anomalijos. Dėl šių klimato kaitos padarinių patiriama daug nuostolių, lėtėja ekonominis šalių augimas. Netolimoje ateityje, kai dėl daugelį pasaulio regionų palietusios klimato kaitos ims trūkti maisto, vandens ir energijos, gali kilti regioniniai konfliktai, badmečiai, susidaryti pabėgėlių srautai. Tačiau žmogus šiandien turi pakankamai priemonių įveikti gresiančią klimato krizę – tam reikia ne tik politinės valios, bet ir kiekvieno iš mūsų pastangų. Kaip pasiekti, kad XXI amžius taptų Atsinaujinimo amžiumi?

„Branduolinė energetika pasaulyje ir Lietuvoje” – Gediminas Adlys – 18 d. 14 val. Jėzuitų gimnazijoje.

Branduolinė energetika ir visas branduolinio kuro ciklas priskiriamas prie aukštųjų technologijų. Tarptautinėmis pajėgomis kuriamas energetinis branduolių sintezės reaktorius, o branduolių dalijimusi pagrįsti reaktoriai elektros energijos gamybai plačiai naudojami visame pasaulyje jau pusę amžiaus. Šiuo metu Europos Sąjungos atominėse elektrinėse veikia 152 branduoliniai reaktoriai, pagaminantys trečdalį visos elektros energijos. Visame pasaulyje jų yra tris kartus daugiau. Daugiausia (80 %) elektros energijos atominėse elektrinėse pagaminama Lietuvoje ir Prancūzijoje.

XXI amžiuje, globalinio klimato kaitos laikais susidomėjimas atomine energetika didėja visame pasaulyje. Ši energijos rūšis yra laikoma patikima ir ,,žalia“, nes neskleidžia šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Branduolinių elektrinių kuras – uranas sudaro nedidelę pagamintos elektros energijos kainos dalį, todėl kuro kainos kitimas jai turi nedaug įtakos. Uranas yra paplitęs visame Žemės rutulyje, o didžiausios urano kasyklos yra politiškai stabiliose, demokratinėse valstybėse (Kanada, Australija). Atominės elektrinės nekeičia aplinkos vaizdo ir neužima daug vietos.

Lietuva neturi daug sraunių upių hidroenergetikai vystyti, kaip Švedija ir Norvegija. Neturime ir gausių anglių klodų, kaip kaimynė Lenkija arba degiųjų skalūnų kaip Baltijos sesė Estija. Todėl sprendimas statyti naują atominę elektrinę yra logiškas. Šiomis sąlygomis Lietuvos jaunimo laukia dideli uždaviniai: tapti naujosios elektrinės ir susijusių organizacijų specialistais. Šiuolaikinėje atominėje elektrinėje reikia įvairių sričių specialistų, tačiau ypač reaktorių fizikų, branduolinės energetikos inžinierių, jonizuojančiosios spinduliuotės žinovų. Tokius specialistus šiuo metu sustiprintai ruošia Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus universitetas.

„Gyvenimas Matricoje – kaip informacinės technologijos pakeis mūsų gyvenimą, darbą ir bendravimo įpročius” („Microsoft” vizija) – Šarūnas Končius – 19 d. 13 val. Rasos gimnazijoje.

Adresai Vilniuje:

Lietuvos mokslų akademija (Gedimino pr. 3)

VU Centrinių rūmų konferencijų centro Teatro salė (Universiteto g. 3)

VU Gamtos mokslų fakultetas (M. K. Čiurlionio g. 21)

VU Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedra (M. K. Čiurlionio g. 21/27)

VU Biblioteka (Universiteto g. 3)

Mykolo Romerio universitetas (Ateities g. 20)

Vilniaus universiteto Botanikos sodas (Kairėnų 43)

UAB „Fermentas“ (V. A. Graičiūno g. 8)

„TEVA/SicorBiotech UAB“ (V. A. Graičiūno g. 8)

Adresai Kaune:

KMU MLK mikrobiologijos katedra (II a., Eivenių g. 4)

KMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus (Rotušės a. 28)

Jėzuitų gimnazija (Rotušės a. 9)

Kazio Griniaus vidurinė mokykla (Šiaurės pr. 97)

Varpo gimnazija (Varpo g. 49)

VDU „Rasos” gimnazija (P. Lukšio g. 40)

„Santaros” gimnazija (Baltų pr. 51)

J. Basanavičiaus mokykla (Šarkuvos g. 28)