Didieji sprogimai (II dalis) (0)

Indonezijoje gyvenantys žmonės patiria ekstremalių išbandymų. Būtent ten, tik kitoje – Sumbavos saloje įvyko dar vienas išsiveržimas, dešimt kartų pranokęs net patį Krakatau sprogimą. Rekordininkas pradėjo busti 1812 metais, o išsiveržė po trejų metų. Į atmosferą buvo išmesta labai daug pelenų ir dulkių, ir tai sukėlė pastebimą klimato atšalimą, kuris tęsėsi keletą mėnesių. Todėl 1816 metai buvo pavadinti „metais be vasaros”.

 

6. Taupo ežeras

Taupo ežeras, tyvuliuojantis Naujojoje Zelandijoje, atsirado prieš 26,500 metų, sprogus didžiuliam ugnikalniui. Mokslininkai teigia, kad po šio sprogimo Šiaurinė sala buvo padengta net 200 metrų storio pelenų ir uolienų sluoksniu. Ežeras tyvuliuoja ugnikalnio kalderoje (krateryje).

Šis įvykis vadinamas Oruanui sprogimu. Tai pats naujausias 8 balų sprogimas, šimtą kartų galingesnis už Krakatau ugnikalnio išsiveržimą. Iš viso mūsų planetos istorijoje buvo 47 tokie megasprogimai. Beje, ugnikalnis nėra visai užgesęs. Nuotraukoje – Ruapehu kalno išsiveržimas 1996 metais.

 

5. Toba ežeras

Pereikime į aukštesnę, superugnikalnių kategoriją. Jie gali išmesti į atmosferą net iki 1000 kubinių kilometrų materijos. Gali būti, kad Oruanui buvo tokio mąsto, tačiau prieš 70 000 metų išsiveržęs Toba ugnikalnis Sumatroje jį gerokai pranoko. Jis išsviedė į orą 2800 kubinių kilometrų uolienų, dulkių ir pelenų. Po šio neįtikėtino sprogimo Toba krateryje irgi susiformavo ežeras.

Manoma, kad būtent šis kataklizmas sukėlė rimtą grėsmę žmonijai, kuri tik per plauką neišnyko. Mat klimatas ne vieneriems metams stipriai atvėso, kai Saulę uždengė pelenų ir dulkių debesys.