Ateities karuose kalbės žmonės, ne ginklai (0)

Tačiau JAV įstrigo Afganistane, įstrigo ir Irake. Izraelio – Libano istorija taip pat dar laukia tęsinio. Per pastaruosius 6 metus moderniausios pasaulio kariuomenės susidūrė su 3 iš pažiūros primityviais priešais. Ir nė karto nelaimėjo. Kodėl?

Tinklo-centrinė doktrina teigia, kad kariai gali kontroliuoti didesnį plotą ir greičiau reaguoti į priešo atakas. Pavyzdžiui, eiliniai per specialius prietaisus gali matyti, kur yra jų draugai ar karinė technika. Štabo ekranuose vadams pateikiamos paskutinių priešo atakų vietos, kurios leidžia planuoti saugiausią konvojaus maršrutą.

Tačiau nutiko tai, ką buvo galima nuspėti. Technika išties suteikė kariams antžmogiškų savybių, tačiau ar gali saujelė žmonių užtikrinti saugumą mieste, kuriame daugiau nei 50 000 gyventojų?

Įtinklinto karo metodai buvo sukurti trumpiems sprendžiamiesiems mūšiams su kita įprastine armija. Kitaip tariant, ši strategija tiko sprogdinti tankams, užimti teritorijai ir eliminuoti lyderiams. Tačiau Irake pirmiausia reikia stabilizuoti vyriausybę, o ne ją nuversti, ir įkalbėti žmones bendradarbiauti be prievartos. Todėl bombos ir kulkos, kurių dalis tenka civiliams, tokiame kare gali sukurti dar daugiau priešų.

Irako sukilėliai yra įvaldę geriausias JAV taikomas elektronines technologijas: ištrinamus elektroninio pašto adresus, anonimines sąskaitas, radijo transliacijas. Internete daroma viskas: verbuojami žmonės, kaupiamos lėšos, keičiamasi patarimais, kaip gaminti sprogmenis, skleidžiama propaganda ir net parduodami marškinėliai. Todėl kiekviena nauja Interneto kavinė ar siųstuvas tik palengvina sukilėlių darbą. Be to, jie moka vietinę kalbą ir supranta vietinę kultūrą. Operacijų Irake vadai netruko suvokti, kad priešas yra net labiau įtinklintas nei su juo kovojantieji.

Todėl taktika Irake ir Afganistane keičiasi: technologiniai tinklai išjunginėjami, vietą pamažu užleisdami socialiniams. JAV Armija skyrė 41 mln. dolerių parengti taip vadinamoms „Vietovės komandoms“ (angl. HTT – Human Terrain Team). 26 tokias komandas, kurios per kitus metus bus išsiųstos į Iraką ir Afganistaną, iš viso sudarys 150 socialinių mokslų specialistų, programinės įrangos ir vietinės kultūros ekspertų. Tokios komandos skirtos konsultuoti karo vadus socialiniais klausimais.

6 komandos jau dirba ir, atrodo, pasiteisina. Pavyzdžiui, Vakarų Afganistane karių dalinys buvo nuolat apšaudomas raketomis iš šalia esančio kaimo, tačiau niekam iš karių nekilo mintis apie priežastis pakalbėti su vietiniais gyventojais. Kai į vietovę galų gale atvyko HTT, gyventojai pasiskundė, kad Talibano kovotojai buvo netoliese tik todėl, kad amerikiečiai neužtikrino saugumo. Dar vietiniai norėjo tinklinio tinklo. Jis buvo nupirktas, patruliai – pastatyti į vietas, ir du mėnesius buvo ramu.

Klausydamas HTT patarimo, dalinys taip pat pakvietė provincijos vyriausiąjį mulą palaiminti bazėje atstatytos mečetės. Šis buvo taip pamalonintas, kad papildomai įrašė radijo atsišaukimą, smerkiantį Talibaną. Preliminarioje ataskaitoje dalinio vadas HTT priskyrė nuopelnus už tai, kad reikėjo surengti net 60-70 proc. mažiau atakų. Be to, iki HTT atvykimo vietinę vyriausybę palaikė tik 19 iš 83 rajonų dalinio terotorijoje, o vėliau skaičius šoktelėjo iki 53. Tokia statistika pribloškė net kai kuriuos HTT narius.

„Mes įkliuvome į spąstus, galvodami, kad šiuolaikiškiausi žudymo ir griovimo instrumentai gali pakeisti tikrą žmogišką supratimą. Balsavimas baigtas, ir mes pasirodėme neteisūs", – sako Styvas Fondakaro (Steve Fondacaro), buvęs Specialiųjų pajėgų operatorius, dabar vadovaujantis HTT programai. „Mes bandėme išlaikyti testą neatlikę namų darbų. Toks metodas niekada neveikė mokykloje, ne ką geriau jis veikė ir kare“.

Programa vis dar nauja, ir liko daug klausimų apie tai, ar ji iš tiesų bus efektyvi. Ar mokslininkai nešiosis ginklus? Ar jie dėvės uniformas? Ar jie dirbs lauke, o gal visus tyrimus atlikinės patalpose? Kaip šie žmonės bus rengiami ir kokios kvalifikacijos jiems reikia? Ar vadai klausys jų patarimų? Pagaliau ar etiška naudotis jų įgūdžiais kare?

Aišku tik viena: HTT ilgainiui ne tik dalins patarimus. Greitai kiekviena komanda turės savo serverį, pustuzinį nešiojamųjų kompiuterių, palydovinio ryšio sistemą ir programinę įrangą socialinio tinklo analizei. Skaitmeninės laiko linijos rodys kultūrinius ir politinius įvykius, o žemėlapiai – ekonominį, etninį ir genčių pasiskirstymą. Tačiau HTT diagramos visada liks tik apytikslės, kadangi neįmanoma realaus gyvenimo perkelti į dvejetainę sistemą. Ateities karų šerdį ir toliau sudarys tinklai, tačiau kai kurie jų bus socialiniai ir jungs ne kompiuterius, o gentis, sektas, politines partijas ar net ištisas kultūras. Juk visa kita – tik duomenys.

 

Irake rašytas Noa Šachtmano (Noah Shachtman) interneto dienoraštis Danger Room šiemet gavo Interneto žurnalistikos asociacijos apdovanojimą už tam tikros srities reportažus (angl. beat reporting).

Tomas Knabikas