Mokslo naujienos

aidimai su uosle (0)

Profesoriaus Klemenso Störtkuhlo vadovaujami specialistai iš eksperimento tikisi daugiau sužinoti apie tai, kaip veikia nervų tinklai.
Vos vieno milimetro ilgio vaisinių muselių lervos turi 28 neuronus, skirtus reaguoti į kvapus. Genetiškai modifikuotų lervų šie neuronai ypatingi tuo, kad papildomai gali reaguoti ir į mėlyną šviesą. Jie iškart siunčia elektros signalą smegenimis, ir lerva tai suvokia kaip kvapą.
Įdomu tai, kad vieni lervų neuronai yra skirti atstumiantiems kvapams, o kiti – traukiantiems. Mokslininkai gali pasirinkti, kuriuos neuronus „įjungti“, tuo pačiu nuspręsdami ir tai, kaip lervos reaguos į šviesą.

Iš apačios apšviestoje Petri lėkštelės dalyje susirinko genetiškai modifikuotos vaisinių muselių lervos. Mėlyną šviesą jos suvokia kaip patrauklų kvapą, nors tikrus kvapus taip pat atpažįsta.
Eksperimentas parodo, kad, įterpus šviesos aktyvuojamus baltymus į lervų uoslės neuronus, stimuliavimas šviesa jas paveikia kaip malonus kvapas, kai tuo tarpu genetiškai nepakeistos lervos šiaip jau šviesos vengia.
Svarbu ir tai, kad mokslininkai mutacijos poveikį galėjo išmatuoti. Plonyčiai elektrodai leidžia atpažinti šviesos aktyvuotų neuronų signalus ir sekti jų kelionę iki smegenų, apsieinant be chirurgų įsikišimo. Toks metodas turi didelį privalumą eksperimentuose su gyvūnais, nes nebereikės jų žaloti.

Komentarai

Parašykite šiam straipsniui komentarą