Atsispausdinti nykstantį vabalą

Kaip iš arti susipažinti su saugomu vabalu, kurį gamtoje ne taip paprasta pamatyti, o paimti į rankas per edukaciją – juo labiau? Lietuvos zoologijos sodas kartu su Kaune veikiančia 3D spausdinimo medžiagų kūrėja „AmeraLabs“ rado išskirtinį būdą. Pasitelkus dirbtinį intelektą ir 3D spausdinimą kuriami tikroviški niūriaspalvio auksavabalio modeliai, leidžiantys iš arti pažinti ne tik patį vabalą, bet ir skirtingus jo vystymosi etapus.
Niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma barnabita) – saugoma, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta vabalų rūšis. Suaugęs vabzdys yra 24–32 mm ilgio, tamsiai rudos spalvos, su žalsvu metališku blizgesiu. Jo gyvenimas neatsiejamas nuo senų lapuočių, ypač drevėtų ąžuolų: jų viduje, puvinio paveiktoje medienoje, lervos vystosi net dvejus ar trejus metus. Į Lietuvos Raudonąją knygą niūriaspalvis auksavabalis įtrauktas 1989 metais, o šiuo metu priskiriamas pažeidžiamų rūšių kategorijai. Viena svarbiausių grėsmių jam – senų, drevėtų medžių nykimas. Įdomu ir tai, kad viena didžiausių šios rūšies populiacijų Lietuvoje aptinkama Kauno Ąžuolyno parke.
Lietuvos zoologijos sodas kartu su partneriais iš Lietuvos bei Latvijos vykdo projektą „LIFE Osmo Baltic. Senųjų ąžuolų kelias auksavabaliui Lietuvoje ir Latvijoje“, kurio metu įgyvendinama ir niūriaspalvių auksavabalių ex situ (už natūralios buveinės ribų) veisimo programa. Zoologijos sodo edukacijos lankytojai taip pat supažindinami su šiuo retu, Lietuvoje gyvenančiu vabalu.

Saugomą vabalą parodyti iš arti – ne taip paprasta
Tačiau pasakoti apie retą ir saugomą gyvūną – viena, o suteikti galimybę jį iš tiesų gerai apžiūrėti – visai kas kita. Niūriaspalvis auksavabalis yra nykstanti rūšis, o Lietuvos zoologijos sode veisiami šių vabalų individai yra rūšies išsaugojimo programos dalis – jų palikuonys vėliau grąžinami į gamtą. Todėl gyvi vabalai nėra edukacinė priemonė, kurią būtų galima tiesiog perduoti iš rankų į rankas lankytojams. Be to, suaugėlio stadijoje niūriaspalviai auksavabaliai gyvena labai trumpai – apie 1–2 mėnesius. Didžiąją gyvenimo dalį jie praleidžia lervos stadijoje seno medžio viduje. O edukacijose, ypač dirbant su vaikais, galimybė gyvūną ne tik pamatyti ekrane ar nuotraukoje, bet ir palaikyti rankose, suteikia visai kitokią patirtį. Tačiau tam reikia modelių, kurie atlaikytų ne vieną užsiėmimą ir daugybę smalsių rankų. Iš modelino ar kitų panašių medžiagų pagaminti modeliai dažnai būna per trapūs tokiam naudojimui. Todėl Lietuvos zoologijos sodas nuolat ieško būdų, kaip lankytojams kuo vaizdžiau pristatyti gyvūnus ir jų biologiją. Ieškant sprendimų pradėta bendradarbiauti su „AmeraLabs“.

Nuo nuotraukų iki trimačio vabalo
Remdamasi turimomis niūriaspalvio auksavabalio nuotraukomis ir informacija apie jo sandarą, „AmeraLabs“ komanda ėmėsi kurti trimačius vabalo bei jo lervų modelius. Tam buvo pasitelkti ir dirbtinio intelekto įrankiai – „ChatGPT“ bei vaizdus į trimačius modelius paverčianti platforma „Tripo3D“. Anksčiau kuriant tokį modelį nuo nulio būtų tekę skirti nemažai laiko rankiniam 3D modeliavimui. Dirbtinio intelekto įrankiai šį procesą gerokai sutrumpino: pagal turimas vabalo nuotraukas buvo galima greitai sukurti pirminius trimačius modelius, kuriuos vėliau komanda galėjo įvertinti, patikslinti ir paruošti 3D spausdinimui. Parengti skaitmeniniai skirtingų auksavabalio gyvenimo ciklo etapų modeliai vėliau buvo atspausdinti 3D spausdintuvais, naudojant pačios „AmeraLabs“ kuriamas dervas. Taip virtualus vabalo modelis tapo fiziniu objektu, kurį edukacijų dalyviai gali paimti į rankas, apžiūrėti iš arti ir tyrinėti.

Didžioji vabalo gyvenimo dalis – medžio viduje
Pirmasis bendradarbiavimo rezultatas jau tapo Lietuvos zoologijos sodo niūriaspalvio auksavabalio edukacinio maršruto dalimi. Lankytojams sukurtas tuščiavidurio kelmo modelis, kurio viduje galima išvysti vabalo lervas, jas suskaičiuoti ir daugiau sužinoti apie tai, kur bei kaip jos vystosi. Tokia aplinka pasirinkta neatsitiktinai. Niūriaspalvio auksavabalio lervos gyvena senų, drevėtų lapuočių viduje, pūvančioje medienoje. Dėl to žmogui natūralioje aplinkoje pamatyti šią vabalo gyvenimo stadiją būtų sudėtinga. 3D spausdinimas leidžia į edukacinę erdvę perkelti tai, ko gyvai pamatyti beveik neįmanoma, ir parodyti lankytojams netrikdant gyvūnų bei nepažeidžiant jų natūralios buveinės.
Rugsėjo pradžioje Lietuvos zoologijos sodas lankytojams atvėrė naują interaktyvų edukacinį objektą – didelį ąžuolą, į kurio vidų patekę lankytojai gali susipažinti su visu niūriaspalvio auksavabalio gyvenimo ciklu ir pamatyti skirtingas jo vystymosi stadijas. „Edukacijose mums labai svarbu turėti fizinius gyvūnų modelius. Apie retus, saugomus ar jau išnykusius gyvūnus vaikams norisi ne tik papasakoti ar parodyti, kaip jie atrodo paveikslėliuose. Norime suteikti jiems galimybę palaikyti tikroviškus modelius rankose, pačiupinėti, patyrinėti detales ir tokiu būdu gyvūnus pažinti iš arčiau. Galimybė objektus paliesti fiziškai suteikia daug gyvesnę ir labiau įtraukiančią pažinimo patirtį“, – pasakoja Lietuvos zoologijos sodo edukacinių programų koordinatorė Rasa Kirkaitė.
Nedidelis, retai pastebimas niūriaspalvis auksavabalis edukacijose tampa priemone kalbėti ir apie gerokai platesnius dalykus – senų medžių svarbą, biologinę įvairovę bei tai, kodėl kai kurioms rūšims išlikti reikia žmogaus dėmesio.

Lietuvos Zoologijos sodo informacja
Foto: Niūriaspalvis auksavabalis (lot. Osmoderma barnabita) / Shumik A. / CC BY-NC 4.0