Kuo šiandien svarbus holistinis mąstymas?
Dr. Brigita Miseliūnaitė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto tyrėja
Holistinė mąstysena – tai gebėjimas matyti ne tik atskirus elementus, bet ir jų tarpusavio ryšius. Žmogus holistiniu požiūriu – ne tik fizinis kūnas. Jo pilnatvė atsiskleidžia per ryšį su savimi, kitais ir aplinka. Mus veikia klimato kaita, socialinė nelygybė, dvasinių vertybių krizė, technologinis perkrovimas, todėl holistinis požiūris tampa vis aktualesnis, kviesdamas atsigręžti į tai, kas esminga – į žmogaus kaip visumos suvokimą.
Ilgo ir laimingo gyvenimo paslaptis
Gyvename pasaulyje, kuriame greitas tempas, nuolatinis siekis „pasiekti daugiau“, karjeros spaudimas ir ekonominiai iššūkiai dažnai žmonėms ilgainiui sukelia perdegimą ir vidinį tuštumos jausmą.
Pagal holistinę mąstyseną, gyvenimo kokybė priklauso nuo gebėjimo suderinti skirtingus poreikius: fizinius, emocinius, socialinius, intelektinius, meninius ir dvasinius. Fiziniai poreikiai yra svarbiausi (pavyzdžiui, kokybiškas miegas), nes tik būdami sveiki galime sėkmingai veikti kitose srityse. Socialiniai poreikiai kyla iš žmogaus prigimties būti bendruomenės dalimi. Emocinė sveikata leidžia pažinti savo jausmus ir kurti nuoširdžius santykius su kitais, o intelektiniai poreikiai skatina mus mokytis, tyrinėti ir augti. Meninė saviraiška padeda išreikšti save, dvasiniai poreikiai susiję su prasmės, tikslo ir aukštesnių vertybių paieška. Tik rūpindamiesi visomis šiomis sritimis galime kurti harmoningą, prasmingą ir pilnavertį gyvenimą.
Ilgalaikis Harvardo universiteto tyrimas, vykdomas nuo 1938 m. atskleidė, kad artimi santykiai labiau nei šlovė ar pinigai lemia ilgą ir laimingą gyvenimą. Jie padeda žmonėms atlaikyti gyvenimo sunkumus, lėtina psichinį ir fizinį senėjimą, ir yra svarbesni net už intelekto koeficientą ar genetinį paveldą.
Kas lemia gyvenimo sėkmę?
Sėkmė holistinės mąstysenos kontekste – ne vien pasiekimai ar materialinė gerovė, bet ir prasmės bei pilnavertiškumo jausmas. Kai žmogus jaučiasi sveikas, laimingas, intelektualiai ir kūrybiškai realizuotas, jautrus sau, kitiems ir supančiai aplinkai. Sėkmingas žmogus jaučia pasitenkinimą ne nuolat siekdamas daugiau, bet būdamas dėkingas už tai, kas yra. Savyje ramybę radusiems žmonėms nereikia visų pasaulio pinigų ar pripažinimo – jie pasiekia savirealizaciją per veiklas, atspindinčias jų vertybes ir gyvenimo tikslą. Tai gali atrodyti paprasta, bet iš tiesų reikalauja daug – savęs pažinimo, drąsos būti savimi ir sąmoningų pasirinkimų. Tačiau būtent tai veda į tikrąją sėkmę. Ne išmatuojamą skaičiais, bet jaučiamą širdimi.
Holistinę pasaulėžiūrą galima pradėti ugdyti jau vaikystėje – per auklėjimą ir švietimą. Svarbu padėti vaikams pažinti save, atpažinti savo talentus ir stiprybes, kad jie galėtų kurti gyvenimą pagal savo vidinį pašaukimą, o ne pagal kitų lūkesčius. Holistinę mąstyseną reikėtų skatinti ir viešojoje erdvėje: mokyklose, žiniasklaidoje, bendruomenėse. Pokyčiai visuomenėje prasideda nuo mūsų pačių, nuo atsakomybės už savo vidinį ir išorinį pasaulį.
Kaip pasirinkti gyvenimo kelią?
Gyvename įvairialypiame pasaulyje, todėl jame reikalingi skirtingi žmonės. Su skirtingomis profesijomis, gebėjimais, mąstymu. Standartizuota mokyklos sistema dažnai užgožia potencialą, su kuriuo gimstame. Vaikai, siekdami gerų pažymių ar stengdamiesi atitikti visuomenės lūkesčius, nusigręžia nuo to, kas jiems iš tikrųjų artima. Rinkdamiesi prestižines studijų programas ar geriausiai apmokamas profesijas, jie neretai atsiriboja nuo savo tikrojo pašaukimo. Ilgainiui tai sukelia vidinę tuštumą. Žmogus pradeda abejoti, ar tai, ką jis daro, iš tiesų teikia laimę.
Holistinė mąstysena skatina gilesnį savo poreikių, emocijų, vertybių, talentų pažinimą. Kai žmogus žino, kas jam teikia prasmę, kas jį įkvepia ir ką jis iš tiesų geba, tuomet karjeros ar studijų pasirinkimai grindžiami ne vien atlyginimu ar prestižu, bet vidiniu atsaku į klausimą: kur aš galiu būti savimi ir tuo pačiu prisidėti prie pasaulio gerovės? Pavyzdžiui, jeigu žmogus pasižymi jautrumu ir empatija, jam gali būti emociškai sudėtinga dirbti itin konkurencingoje ar nejautrioje aplinkoje. Jei kas nors yra meniškas, kūrybiškas, jam gali būti sunku jaustis laisvai struktūruotoje, griežtų taisyklių reikalaujančioje aplinkoje. Tokiais atvejais verta savęs paklausti: „kokioje aplinkoje aš augu, o kokioje – blėstu?“
Renkantis studijas ar profesiją svarbu ne tik analizuoti darbo rinką, bet ir įsiklausyti į savo svajones, savybes ir pašaukimą. Holistinis požiūris siūlo spręsti ne tik „ką aš galiu daryti“, bet ir „kas man iš tiesų prasminga“. Galbūt kažkas puikiai šoka ir, vesdamas šokių pamokas, sukuria žmonėms džiaugsmą, padeda jiems atsipalaiduoti, jaustis laimingesniems. Ir tai – ne mažesnė vertė visuomenei nei bet kuri prestižinė profesija. Tokie sąmoningi pasirinkimai kuria ne tik tvaresnę asmeninę karjerą, bet ir darnią, empatiškesnę visuomenę, kurioje žmonės dirba ne dėl to, kad „reikia“, bet todėl, kad jaučia prasmę ir vidinį ryšį su tuo, ką daro.
Daugiau sužinosite Mokslo festivalyje, atvykę į dr. Brigitos Miseliūnaitės paskaitą „Holistinės mąstysenos puoselėjimas“, kuri įvyks rugsėjo 12 d. 13 val. KTU Santakos slėnio 2 salėje (Baršausko g. 59, Kaunas; būtina registracija).
Komentarai