Laivu per istoriją
Jei užduotume klausimą, kokios asociacijos kyla išgirdus žodį laivas, greičiausiai, tai būtų: pramoga, atostogos, technologijos. Jei tą patį klausimą užduotume žmonėms, gyvenusiems prieš tūkstančius metų, atsakymas būtų – išlikti arba žūti. Laivas – tai transporto priemonė, kuri lydėjo žmones dar prieš susikuriant civilizacijoms iki pat šių dienų.
Laivų projektavimas mūsų genuose
Įsivaizduokime Žemės gyventojus 8 tūkst. metų prieš mūsų erą. Žmonės pradeda sėslų gyvenimą gentyse. Jie neturi nei rašto, nei matematikos žinių, bet beveik vienu metu visuose žemynuose atsiranda plaukimo priemonės: plaustai, kanojos ir kt. Noras pasiekti kitą krantą, pagauti daugiau žuvies, rasti daugiau maisto privertė žmogų sukurti plaukimo priemonę, kuri tapo neatsiejama jo gyvenimo dalimi.
Lai padeda dievai
Jūros baimė ir nenuspėjami pavojai, nemokėjimas paaiškinti gamtos reiškinių, į žmonių kultūrą įtraukė ir dievus. Nun, Poseidonas, Neptūnas, Bangpūtys. Visi jie lydėjo jūreivius kelionėse kaip vienintelė viltis išgyventi. Be laivo egiptiečiai, vikingai bei kitų senųjų kultūrų žmonės negalėjo nei pasiekti pomirtinio gyvenimo, nei išsigelbėti nuo pasaulinio tvano.
„Imperijų amžius“ realiame gyvenime
XV amžiuje siekis atrasti jūros kelią į Indiją tapo didžiųjų lenktynių tarp Europos valstybių priežastimi. Šios varžybos žymėjo Didžiųjų geografinių atradimų amžiaus pradžią. Tuo metu pradėtas taikyti vadinamasis vėliavinis principas – teritorija laikoma priklausančia tai valstybei, kurios vardu ji atrasta ir kurioje iškelta jos vėliava. Šis principas paskatino Europos jūrines valstybes intensyviai vystyti laivyną, kuris buvo būtinas pasiekti tolimoms žemėms, jas kolonizuoti, gabenti žmones, prekes ir vergus. Jei anksčiau jūrų kelionės dažniausiai vyko Viduržemio jūros pakrantėmis, Didžiųjų atradimų laikotarpiu pradėtos rengtis tolimos ekspedicijos, trunkančios kelis mėnesius ar net metus. Tokios kelionės reikalavo kruopštaus pasirengimo: patikimų ir tvirtų laivų, maisto bei vandens atsargų, navigacijos prietaisų ir patyrusių įgulų.
Profesija – piratas
Prasidėjus vertingų turtų: aukso, sidabro, prieskonių, cukraus gabenimui iš Amerikos į Europą, jūroje atsirado labai patraukli, nors ir nelegali „profesija“ – piratas. Kai laive krūvos aukso, o atlyginimas menkas, atsiranda pagunda pasilikti krovinį sau su visu laivu. Kadangi vidury vandenyno nėra policijos, greitosios ar gaisrinės, pagunda užgrobti ne tik savo laivą, bet ir svetimus yra didelė. Taip ir atsirado laisvi jūrininkai nusprendę, kad vėliava su kaukole ir sukryžiuotais kaulais atrodo kur kas įdomiau, nei oficialus karinio laivo ženklas. Ši profesija vis dar gyva. Tik dabar perkelta į Somalio pakrantes ar net į kibernetinę erdvę, kur XXI a. piratai taikosi ne tik į laivus bet, ir į kompiuterius.
Sėkmė nemoko
Laivų konstruotųjų bandymai, klaidos ir išgyvenusiųjų patirtis buvo laivų projektavimo pagrindas. Mokslas apie laivus pradėjo formuotis tik XV amžiuje. Iki tol svarbiausią vaidmenį atliko praktinė patirtis. Nelaimės ir katastrofos darė laivus saugesnius, sprendžiant iškilusias problemas, analizuojant priežastis ir atliekant patobulinimus. Ne kartą netinkamas vienos katastrofos sprendimas sukeldavo kitą nelaimę. Po laivo „Titanikas“ katastrofos 1912 m. daug šalių, įskaitant JAV, sugriežtino jūros saugos reikalavimus. 1915 m. JAV buvo priimta taisyklė, kad keleiviniuose laivuose būtų pakankamas gelbėjimosi valčių kiekis visiems keleiviams. Todėl garlaivyje „SS Eastland“, talpinusiame 2570 keleivių, buvo sumontuota daug gelbėjimosi valčių. 1915 m liepos 24 d. prieplaukoje, į laivą lipant šimtams keleivių, laivas „SS Eastland“ apsivertė. Avarijos metu žuvo 843 žmonės. Ironiška, bet visos gelbėjimosi valtys liko nepanaudotos.
Nuo skaptuoto rasto iki lėktuvnešio, nuo perplauktos upės iki įveikto vandenyno. Su kuo susiduria laivų projektuotojai ir jūreiviai nuo gilios senovės iki šių dienų? Daugiau apie tai sužinosite Mokslo festivalyje, apsilankę lektoriaus Romano Ryžkovo paskaitoje „Laivu per istoriją“, kuri įvyks rugsėjo 12 d. 11 val. ir 12 val. Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto 235 aud. (Bijūnų g. 18, Klaipėda; būtina registracija).
Komentarai