Tendencijos

2010: technologijos (0)

Elektromobilio gimimas

Graži idėja apie elektra varomus automobilius nėra lengvai įgyvendinama. Prieš trejus metus kompanija „General Motors“ pateikė pirmąjį tokį konceptinį automobilį, pavadintą Chevrolet Volt. Ir tik šiais metais jis bus pradėtas gaminti masiškai. Matyt, „General Motors“ nusprendė įrodyti, kad vyriausybė neveltui padėjo jai išvengti bankroto. Elektromobilyje „Volt“ bus sumontuotos Ličio jonų baterijos, kurių galios užteks 40-čiai mylių. Vėliau įsijungs keturių cilindrų benzininis variklis. Automobilis bus parduodamas, pritaikant mokesčių lengvatą. Todėl jo kaina bus apie 33000 dolerių. Nepigu, bet už progresą irgi reikia mokėti.

Kompanijos atstovai tvirtina, kad jau gauta apie 50 000 paraiškų įsigyti šį technikos stebuklą.

Chevrolet Volt

Chevrolet Volt

Amerikiečiai šioje srityje irgi neišvengs konkurencijos. Japonų kompanija „Nissan“ antroje šių metų pusėje pradės pardavinėti kiek pigesnį elektromobilį „Leaf“. Jame bus įmontuotos tik baterijos, kurias įkrovus (tai užtrunka nuo 6 iki 12 valandų) bus galima nuvažiuoti 100 mylių. Maksimalus greitis – apie 150 km/val.

Trečiasis konkurentas gimsta nedidelėje kompanijoje, kuri savo elektromobilį pavadino „Fisker Karma“. Tai gan brangus ir prabangus agregatas. Jo preliminari kaina siekia net 88 000 dolerių. Tiesa, tai kompromisinis modelis, su papildomu benzininiu varikliu. Jis skiriamas tam vartotojų segmentui, kuris perka visiškai elektrinį „Tesla Roadster“.

Technologijų progresą spartina įvairūs prizai. Tokie, kaip X prizas, kurį laimėjo kosminio lėktuvo „Space Ship One“ autoriai. Panašų prizą, angliškai vadinamą The Progressive Automotive X Prize, sudaro nemenka 10 mln. dolerių suma. Jis atiteks tiems gamintojams, kurių automobilis per lenktynių seriją su vienu galonu benzino nuvažiuos ne mažiau kaip100 mylių. Tuo siekiama didinti hibridinių automobilių našumą. Čia irgi yra keletas lygiaverčių kandidatų: elektromobilis „Delta Motorsport“, kurį sukonstravo britai; hibridinis automobilis „GoMecsys“ iš Olandijos; ULV-3 iš Minesotos ir t.t.

Didieji lūkesčiai

Žurnalo „Popular science“ redakcijos nuomone, verta atkreipti dėmesį į kai kuriuos asmenis, kurių ambicijos ir darbai gali juos dar labiau išgarsinti arba paversti pajuokos objektais. Pasirinkime du iš jų.

Biologas Craigas Venteris ketina sukurti dirbtinę gyvybę. Jis teigia, kad yra visai arti tikslo – pirmojo pasaulyje sintetinio biologinio organizmo. Be abejo, tuo siekiama labai praktinių tikslų. Tokie organizmai galės sintetinti biofarmacinius preparatus arba naujos kartos degalus, neteršiančius atmosferos.

Korporacija „ExxonMobil“ bendradarbiauja su C. Venterio kompanija „Synthetic Genomes“ ir ruošiasi inverstuoti 600 mln. dolerių į sintetinių dumblių gaminamus biodegalus. Konkurencija šioje srityje labai arši, todėl veikti reikia greitai ir be klaidų.

Kosminė šaudyklė šiais metais išeina į pensiją, kaip ir Ignalinos atominė jėgainė. Todėl NASA administratorei Lori Garver teks gerokai pasukti galvą, kuriant šios didžiulės organizacijos ateities viziją. Kokie erdvėlaiviai skraidins į kosmosą Amerikos astronautus, kiek laiko dar gyvuos tarptautinė kosminė stotis (ISS) ir ar pavyks realizuoti naująją pilotuojamų skrydžių į Mėnulį programą „Constellation“. Bėda ta, kad jos įgyvendinimas vėluoja, biudžetas viršytas, tad Kongresas gali bet kurią akimirką ją nutraukti.

Intriguojantys didieji fizikos eksperimentai

Tevatronas – pats galingiausias veikiantis protonų greitintuvas pasaulyje. Jį planavo uždaryti, pradėjus veikti Didžiajam hadronų greitintuvui. Jeigu DHG veiks patikimai, taip ir įvyks. Kol kas Tevatronas taip gerai veikia, kad jį gaila uždaryti. Bet viskas kainuoja pinigus…

Šią vasarą Kalifornijoje bus atliktas unikalus eksperimentas. Branduolinės sintezės projektą (National Ignition Facility) vykdantys mokslininkai patį galingiausią lazerį nukreips į mažytę kuro kapsulę ir pabandys įžiebti branduolinės sintezės reakciją.

Atakama

Atakamos didžioji teleskopų matrica

Kosminė observatorija, vadinama „Planko Orbiteriu“, gali įžvelgti kaip formavosi mūsų Visata, registruodama po Didžiojo sprogimo likusį spinduliavimą. Nors pagal planą ji turėtų baigti savo darbą šių metų rudenį, ji toliau kaups informaciją, kol veiks jutikliai. Gaila išmesti tokį brangų prietaisą.

Viena didžiausių naujų mokslo infrastruktūrų pastatyta Čilės aukštikalnėse, Atakamos dykumoje. Tai Atakamos didžioji teleskopų matrica (Atacama large Millimeter/Submillimeter Array). Šį super didelį teleskopą sudaro ne mažiau kaip 66 antenos. Jos gaudys milimetrinių ir šiek tiek trumpesnių bangų elektromagnetinį spinduliavimą, kurį skleidžia patys tolimiausi Visatos objektai. Galime sulaukti naujų atradimų.

Komentarai

Parašykite šiam straipsniui komentarą