Tendencijos

2010: kosmosas ir aviacija (0)

Naujas kariškių žaisliukas

Ketverius metus pavėlavęs ir viršijęs biudžetą šešiais milijardais dolerių, į dangų pagaliau pakilo „Airbus“ kompanijos naujos kartos karinis transporto lėktuvas A400M. Kuo jis ypatingas? Tai pirmoji tokia ultralengva transporto priemonė, galėsianti gabenti didžiausius tankus, malūnsparnius, švelniai nusileisti ant įvairaus grunto. Be to, A400M galės būti naudojamas kaip žvalgybinis lėktuvas, degalų tankeris, desanto lėktuvas. Vasarą bandymus pratęs trys tokie lėktuvai, galintys pakelti 41 toną krovinių ir pasiekti reaktyvinį greitį. Trečdalis „Airbus“ korpuso sudarytas iš kompozitinių medžiagų. Jeigu bandymai baigsis sėkmingai, pirmuosius lėktuvus Prancūzija gaus 2013 metais. Iš viso devynios šalys yra užsisakiusios 192 lėktuvus.

 

A400M

 

Ledynų stebėtojas

Šių metų vasarį Europos kosmoso agentūra ketina paleisti palydovą, kuriame sumontuota itin jautri jūros ledo ir ledynų stebėjimo bei matavimo aparatūra. 2005 metais raketa su palydovu „CryoSat“ nukrito į Arkties vandenyną. Po esminių patobulinimų „CryoSat-2“ palydovas pradės siųsti duomenis į Žemę rugsėjo mėnesį. Per planuojamus trejus su puse metų orbitoje palydovas periodiškai rinks duomenis apie ledo paklotės pokyčius. Metodas labai jautrus, nes naudojamos mikrobangos geriau prasiskverbia pro debesis, negu infraraudonosios. Gauti duomenys leis mokslininkams sukurti tikslesnius kompiuterinius modelius, prognozuojančius poliarinių regionų temperatūras, vandenynų cirkuliaciją bei vandenynų lygio kilimą.

 

CryoSat-2

Startui pasiruošę

Vasario mėnesį amerikiečiai iššaus Saulės tyrimų observatoriją (Solar Dynamics Observatory). Mikroautobuso dydžio aparate trys kameros fiksuos Saulės aktyvumą. Norima kuo geriau suprasti šio dangaus kūno elgesį ir jos ciklus.

 

Rusai su baltarusiais irgi nenori atsilikti. Jų planuose dviejų palydovų: Kanopus-V/BelKa-2 tandemas. Pavasarį paleisti aparatai skries orbitoje aplink Žemę, rinkdami duomenis apie gamtos ir žmonių sukeltas stichines nelaimes. Jie fiksuos gaisrus, aplinkos taršą, ieškos gamtos išteklių.

 

Japonai šiemet į kosmosą paleis Veneros klimato orbiterį (Planet-C). Zondas skries aplink šią planetą, fotografuos jos paviršių, matuos jos paviršiuje siaučiančių vėtrų stiprumą. Tokiu būdu tikimasi įminti ne tik Veneros atmosferos paslaptis, bet šį bei tą suprasti apie Žemės klimato evoliuciją.

 

Lapkritį pirmasis Peru nanopalydovas, pavadintas „Chasqui 1“, fotografuos džiungles, ieškodamas senovinių miestų.

Misijų pabaiga

„Cassini“ projektas: 1997-2010
„Cassini“ sėkmingai baigė numatytus Saturno tyrimus jau 2008 metais. Tačiau kol ši observatorija veikia, būtų gaila jos neišnaudoti. Todėl 2009 – aisiais astronomai tyrė metų laikų kaitą šioje planetoje. Atrodo, kad „Cassini“ dar pajėgs siųsti į žemę įvairią informaciją net iki 2017 metų. Štai ką reiškia jos energijos šaltinis – atominis reaktorius! Observatorijos laukia didysis finalas – ji gali būti nukreipta į Saturną, jeigu jai pavyks išvengti susidūrimo su planetos garsiaisiais žiedais.

 

Mėnulio tyrimų orbiteris (Lunar Reconnaissance Orbiter): 2009-2010
Šis palydovas irgi sėkmingai atliko savo užduotis, kurios baigiasi 2010 rugsėjo mėnesį – rado Mėnulyje vandens, o dabar parenka geriausias vietas būsimiems nusileidimams. Gali būti, kad jo darbas bus pratęstas dar trejiems metams. Mokslininkai nori geriau pažinti Žemės palydovo plutos formavimosi mechanizmus.

 

Marso orbiteris (Odyssey orbiter): 2001-2010
Saulės energija varomas zondas pradinę Marso tyrimo misiją baigė palyginti seniai – dar 2004 metais. Tačiau darbo jam nesunkiai rado, o šiais metais jis padeda palaikyti ryšį tarp Žemės ir po Marsą važinėjančių roverių. Jeigu nebus gedimų, po kelerių metų jis pasitarnaus ryšio tarpininku būsimai NASA Marso mokslo laboratorijos misijai.

Rolandas Maskoliūnas

Komentarai

Parašykite šiam straipsniui komentarą