Marse važinėję NASA roveriai „Dvasia” ir „Galimybė” iš pat pradžių buvo gan savarankiški. Kadangi signalas iš valdymo centro Žemėje iki Raudonosios planetos skrieja kelias minutes, robotams buvo būtina patiems priimti būtinus sprendimus, kad jie, pavyzdžiui, neįkristų į kokį kraterį. Tam jie buvo apdovanoti dirbtinio intelekto sistemomis.

Mūsų gimtoji planeta Žemė skrieja kosminėje erdvėje kur kas greičiau net už „Formulės 1″ pilotą Michaelį Šumacherį – maždaug 65 000 mylių per valandą greičiu. Nepaisant to, aplink Saulę ji apsisuka tik per metus. Tačiau toks greitis – ne riba.

Pasaulyje yra daug daiktų, kuriuos galima naudoti įvairiose srityse. Neseniai rašėme apie aliejų, tinkantį ne tik kepti, bet ir impregnuoti stogus. Dabar aiškėja, kad nuodai – botoksas, arba botulino toksinas, kurio injekcijomis chirurgai jaunina veidus bei kitas mūsų kūno vietas, pasižymi intriguojančiu šalutiniu poveikiu.

Liesdami daiktus, žmonės ant jų palieka ne tik pirštų, bet ir bakterijų atspaudus, kurie galbūt jau greitai padės tirti nusikaltimus.

8,8 balų stiprumo žemės drebėjimas, sukrėtęs Čilę vasario 27 d., išmušė planetą iš vėžių – tiesiogine to žodžio prasme. Skaičiavimai rodo, kad judančios tektoninės plokštės perkėlė didžiulius uolienų masyvus keliais metrais arčiau Žemės branduolio. Dėl to planetos ašis kryptelėjo, o dienos nuo šiol bus nežymiai trumpesnės.

„Išnyko kaip dūmas, neblaškomas vėjo” – šiek tiek perfrazavus šią poezijos eilutę, ją būtų galima pritaikyti šiuolaikinio žmogaus (Homo sapiens) konkurentams neandertaliečiams, kurie sėkmingai gyveno Europos žemyne pora šimtų tūkstančių metų, kol gan paslaptingai ir greitai išmirė prieš keliasdešimt tūkstančių metų.

Stebėjimai liudija, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius gerokai sumažėjo JAV parduodamų kepurių ir skrybėlių vidutinis dydis. Kodėl?

Keturi trilijonai laipsnių Celsijaus. Toks yra naujas dirbtiniu būdu pasiektos temperatūros rekordas. Fizikai išgavo karštį, kurio pakanka materijai išlydyti į „sriubą”, egzistavusią kelias mikrosekundes po Didžiojo sprogimo.

Atrodo, kad genetikai iš esmės ėmė konkuruoti su gyvų organizmų Kūrėju. Žurnale „Nature” paskelbta, kad Kembridžo universiteto mokslininkai patobulino ir praplėtė ląstelėse egzistuojančią baltymų genetinio kodavimo sistemą. Tai reiškia, kad iš principo bus galima sukurti gamtoje neegzistuojančių baltymų, o kartu – „pagerintų” gyvybės formų, sudarytų iš tų baltymų molekulių.

Vėl grįžtame prie itin „karštos” – sintetinės biologijos ir sintetinės genetikos temos. Su kokiomis problemomis susiduriama, kai pramonėje naudojami gamtoje randami organizmai, sintetinantys antibiotikus ar kitas naudingas medžiagas?