Nepaisant akivaizdžios ir sparčios technologinės pažangos, negalima to paties pasakyti apie tendencijas visuomenėje. Nuviliančių pavyzdžių daug: pradedant cinišku politikų elgesiu ir baigiant eilinių piliečių pasyvumu.

Idealios valstybės esmė pagal Aristotelį, sėkmingi istoriniai pavyzdžiai, vertybinė piliečių reprodukcija ir kaip XXI amžiuje priešintis protų užvaldymui.

Pasaulį purtant finansinėms, politinėms ir tapatybės krizėms, mums visiems gyvybiškai svarbu susimąstyti apie ateitį. Pamėginkime įvairių sričių mokslininkų akimis įdėmiau pažvelgti, kas lemia valstybių ir jose gyvenančių žmonių (tautų) klestėjimą arba pražūtį. Kokie turėtų būti strateginiai Lietuvos tikslai, galintys suvienyti visuomenę? Tai pirmasis iš aštuonių tekstų šia tema.

Didžiausios XX amžiaus kosminės varžytuvės, kurias laimėjo JAV, nuskraidinusios į Mėnulį astronautus, pakeitė visos žmonijos ateitį. „Apolono“ programos rezultatas – dešimtys tūkstančių itin kvalifikuotų jaunų žmonių, kurie, įkvėpti programos triumfo, vėliau įkūrė tokias kompanijas, kaip „Intel“, „Amazon“, „Google“ ir pan. XXI amžiaus iššūkiai ir globali konkurencija verčia net galingiausias valstybes ieškoti savo tapatybės ir naujų kozirių, skatinti kūrybingumą. Tokių visuomenę vienijančių vizijų šiais laikais vėl reikia ne tik Amerikai, bet ir Lietuvai.

Interviu su UAB „Visagino atominė elektrinė” Išorinių reikalų direktoriumi dr. Rimantu Vaitkumi.

Ne tik žmonės, bet žvaigždės nemėgsta vienumos, jos buriasi į grupes. Dauguma jų skrieja kosminėje erdvėje galaktikų forma. Pirmoje dalyje minėtos kosminės Infraraudonojo spektro observatorijos „Hershel” duomenys keičia mūsų įsitikinimą apie galaktikų formavimosi ypatumus.

Ar lengva suskaičiuoti, kiek Visatoje yra žvaigždžių? Sunku, bet įmanoma. Naujos kartos kosminės observatorijos stebi gimstančias ir mirštančias žvaigždes, galaktikų susidūrimus, o mokslininkai modeliuoja galaktikų evoliucijos mechanizmus, analizuoja Didžiojo sprogimo liekanas ir mėgina įžvelgti prieš tai egzistavusių Visatų pėdsakus.

Pasaulis kasdiena tampa vis globalesnis. Didelę reikšmę tam turi informacinių ir komunikacinių technologijų plėtra. Visa tai keičia ne tik žmonių bendravimo formas, bet laiko ir vietos sampratą, dalinimąsi, keitimąsi žiniomis ir jų valdymą.

Debesų kompiuterija šiandien yra vertinama kaip vienas iš informacinių technologijų pokyčių, keičiančių kompiuterių panaudojimo galimybes ir vartotojų įpročius. Prognozuojama, kad didžiausi pasikeitimai turėtų būti per artimiausius ketverius metus, o perėjimas prie debesų kompiuterijos įvyks net greičiau nei daugeliui tai gali pasirodyti.

Kokios šiuolaikinės technologijos gali būti panaudotos biologiniam ir toksiniam ginklui kurti? Kokios technologijos per artimiausių penkerių metų laikotarpį gali būti naudojamos kuriant ginklus? Kokių priemonių reikėtų imtis, kad būtų galima valdyti situaciją?