Rugsėjo 15 dieną užsukę į Saulėtekio slėnio technologijų ir inovacijų centrą (Savanorių pr. 231-235) pamatysite, kaip konstruojami lietuviški lazeriai, išbandysite… Plačiau.

Saulės paslaptys. Dr. Erika Pakštienė. Saulė – arčiausiai mūsų esanti žvaigždė. Ji yra vidutinio dydžio, vidutinės masės ir vidutinio šviesio… Plačiau.

Išmaniosios medžiagos: nuo savaime judančių „Lego“ kaladėlių iki tiksliausių palydovų LMA tikrasis narys, prof. Ramutis Bansevičius Dažnai tarptautinėse mokslinėse konferencijose… Plačiau.

Kas yra matematika – instrumentas, padedantis įžvelgti ir aprašyti įvairius pasaulio reiškinius, be kurio neišsiverčia inžinieriai, fizikai, o vis dažniau ir biologai? Ar tai kažkas daugiau – mąstymo būdas ir gal net filosofijos dalis? Apie tai kalbamės su 2015 metų Lietuvos mokslo premijos laureatais teorinės matematikos srityje.

Mūsų kūno ląstelė primena miestą. Joje yra biblioteka – DNR grandinė, paštas – Goldžio aparatas, elektrinės – mitochondrijos. Mikrotubulės ir… Plačiau.

Mūsų kūno ląstelė primena miestą. Joje yra biblioteka – DNR grandinė, paštas – Goldžio aparatas, elektrinės – mitochondrijos. Mikrotubulės ir… Plačiau.

Mokslas apie praeitį sparčiai kinta. Archeologijoje taikomi nauji metodai padeda geriau suvokti istoriją ir įminti tūkstančių metų amžiaus mįsles. Norint tai sužinoti, nepakanka atkasti įvairius objektus. Būtina suvokti jų tarpusavio ryšį.

Žmonės pradėjo matuoti žvaigždžių padėtis danguje prieš tūkstančius metų.
Todėl astrometrija – dangaus kūnų vietos nustatymo mokslas gali būti laikomas vienu seniausių pasaulio istorijoje.

Kaip juda žmogaus kūnas? Ar tikrai širdį galima palyginti su automobilio varikliu? Kaip susijusi medicina ir mechanika? Į visus šiuos ir dar daugiau sudėtingesnių klausimų atsakys mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ paskaita „Žmogaus kūno biomechanika“ ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Biomechanikos katedros vedėjas Julius Griškevičius.