Viena iš šiuolaikinės kultūros tabu yra mirtis. Mirties baimė kelia ir paradoksalų susidomėjimą viskuo, kas su ja susiję – taip pat ir žmogaus kūnu po mirties.

Robotai – elektroninių blokų ar kompiuterių valdomi elektromechaniniai aparatai, galintys automatiškai atlikti užprogramuotas užduotis.

Ar tikrai pasaulis aplink mus kupinas spalvų – o gal tai tik mūsų vaizduotės žaismas?

Rugpjūčio šeštąją, jeigu viskas klostysis palankiai, Marse nusileis automobilio dydžio mokslinė analitinė laboratorija ant ratų.

Belaukdami žadamos pasaulio pabaigos, mokslininkai dar viliasi daug ką nuveikti. Pavyzdžiui, šių metų gegužę Livermoro nacionalinėje laboratorijoje pradės veikti pats galingiausias pasaulio superkompiuteris, kuriam suteiktas „Sekvojos” vardas.

Žurnale „Cell” paskelbta, kad mokslininkams pirmą kartą pavyko sukurti beždžiones, kurių genomą sudaro šešių embrionų genetinė medžiaga. Kamieninės ląstelės buvo paimtos iš šešių embrionų. Kaip tai atlikta?

Sparčiai tobulinama 3-D spausdinimo technologija jau gali gaminti ne tik plastiko kėdes ar įmantrios formos maistą, bet ir dirbtines kraujagysles. Tai svarbus žingsnis dirbtinių organų inžinerijoje.

Varnos ir krankliai ne prasčiau už beždžiones įveikia atidėto atlygio užduotis, gardesnio kąsnelio išlaukdami iki penkių minučių.

JAV mokslininkai išvedė naują kačių rūšį, kurios ląstelės ne tik švyti žaliai, bet ir yra atsparios virusui, sukeliančiam kačių AIDS. Technologija galbūt leis sustabdyti ligos plitimą tarp kačių ir padidins žinias žmonių AIDS tyrimuose.

Mikroskopiniais plaukeliais kai kurios bakterijos šalina uraną iš požeminio vandens. Atradimą mokslininkai ketina pritaikyti kurdami radiaciją valančias technologijas.