Mitinė Nojaus arka į Europą atplukdė žemdirbystę (0)

Tirpstančio ledyno sukeltas potvynis davė pradžią ne tik mitams apie Nojaus arką, bet ir žemdirbystei Europoje, skelbia Science Daily. Mokslininkai tvirtina, kad besiruošdami naujam vandens lygio kilimui šiais laikais, iš istorijos galime gauti svarbių pamokų.

Prieš 8 tūkstančius metų baigė tirpti Šiaurės Amerikos ledynas, dengęs beveik visą Kanadą ir didesnę Šiaurės Amerikos dalį. Tirpdamas ledynas – ledo storis kai kur siekė 3 km – išlaisvino didžiulį kiekį vandens: jūros lygis visame pasaulyje pakilo iki 1,4 metro. Viduržemio jūra patvino tiek, kad vanduo išsiveržė iš Bosforo sąsiaurio ir užliejo Juodąją jūrą, kurios vanduo iki tol buvo gėlas.

Šis įvykis, kaip tikima, galėjo duoti pradžią įvairiems mitams, susijusiems su legendine Nojaus arka. Archeologai teigia, kad maždaug tuo pačiu laikotarpiu visoje Europoje staiga labai išplito žemdirbystė ir keramikos gaminiai, žymintys mezolito – medžiotojų-rinkėjų eros – pabaigą ir neolito pradžią. Tačiau iki šiol nebuvo aišku, kaip tai susiję su potvyniu.

{cms_module module=”Play” record=”6″}

Šiaurės Amerikos ledyno tirpsmas.

Mokslininkai atkūrė Viduržemio ir Juodosios jūrų krantų linijas prieš ir po jūros lygio kilimo. Jie apskaičiavo, kad per 34 metus po vandeniu atsidūrė beveik 73 tūkstančiai kvadratinių kilometrų žemės, o be pastogės turėjo likti maždaug 145 tūkstančiai žmonių. Kasinėjimai įrodo, kad tuomet pietryčių Europoje žmonės jau taikė pirmąsias žemdirbystės sistemas ir išmanė keramiką. Atrodo, kad kylant jūros lygiui žemdirbiai traukėsi į vakarus, kur tebegyveno medžiotojų-rinkėjų bendruomenės.

Egzeterio universiteto profesoriaus Kriso Turnio (Chris Turney) nuomone, žmonės gyvenę regione, kuris dabar laikomas pietryčių Europa, galėjo pasijusti taip, lyg visas pasaulis tvintų. Gali būti, kad taip gimė istorija apie Nojaus arką. Tūkstantinės pakrančių bendruomenės turėjo būti priverstos kraustytis. Judėdamos į vakarus, su savimi po visą Europą jos išplatino žemdirbystės patirtį. „Tai buvo permainų metas“, – mano K. Turnis.

Naujausiais skaičiavimais, iki 2050-ųjų ateis metas, kai milijonai pakrantėse gyvenančių žmonių kasmet turės kraustytis dėl kylančio jūros lygio. „Šis tyrimas atskleidžia, kad dėl to gali kilti milžiniški socialiniai pokyčiai. Praėjo 8 tūkstančiai metų, bet ar mes nors kiek geriau pasirengę tokiam reiškiniui?“, – retoriškai klausia profesorius.

Tomas Knabikas

{tags}ledynai, mitai, religija{/tags}