Tendencijos

Interviu su UAB „Visagino atominė elektrinė" Išorinių reikalų direktoriumi dr. Rimantu Vaitkumi.

Ne tik žmonės, bet žvaigždės nemėgsta vienumos, jos buriasi į grupes. Dauguma jų skrieja kosminėje erdvėje galaktikų forma. Pirmoje dalyje minėtos kosminės Infraraudonojo spektro observatorijos „Hershel" duomenys keičia mūsų įsitikinimą apie galaktikų formavimosi ypatumus.

Ar lengva suskaičiuoti, kiek Visatoje yra žvaigždžių? Sunku, bet įmanoma. Naujos kartos kosminės observatorijos stebi gimstančias ir mirštančias žvaigždes, galaktikų susidūrimus, o mokslininkai modeliuoja galaktikų evoliucijos mechanizmus, analizuoja Didžiojo sprogimo liekanas ir mėgina įžvelgti prieš tai egzistavusių Visatų pėdsakus.

Pasaulis kasdiena tampa vis globalesnis. Didelę reikšmę tam turi informacinių ir komunikacinių technologijų plėtra. Visa tai keičia ne tik žmonių bendravimo formas, bet laiko ir vietos sampratą, dalinimąsi, keitimąsi žiniomis ir jų valdymą.

Debesų kompiuterija šiandien yra vertinama kaip vienas iš informacinių technologijų pokyčių, keičiančių kompiuterių panaudojimo galimybes ir vartotojų įpročius. Prognozuojama, kad didžiausi pasikeitimai turėtų būti per artimiausius ketverius metus, o perėjimas prie debesų kompiuterijos įvyks net greičiau nei daugeliui tai gali pasirodyti.

Kokios šiuolaikinės technologijos gali būti panaudotos biologiniam ir toksiniam ginklui kurti? Kokios technologijos per artimiausių penkerių metų laikotarpį gali būti naudojamos kuriant ginklus? Kokių priemonių reikėtų imtis, kad būtų galima valdyti situaciją?

Tai, kad Dievas ar gamta sukūrė dvi lytis, pripažįstama pačia geriausia idėja pramogų industrijos istorijoje. Mus ėmė valdyti instinktai, kuriems sunku pasipriešinti, kadangi poravimosi procesas yra malonus. Tai vienintelis būdas susilaukti palikuonių ir perduoti kitoms kartoms genetinę informaciją. Taip buvo iki šiol, tačiau yra pagrindo spėti, jog XXI amžiuje situacija ims keistis iš esmės.

Medicina, deja, kol kas ne visagalė. Tą ypač skaudžiai pajuntame tada, kai susergame nepagydoma ar chroniška liga. Kai pasidaro visai blogai, griebiamasi ir už šiaudo. Einame pas žiniuonius, tikėdamiesi stebuklo. Ir stebuklas kartais įvyksta. Atrodo, jog neretai galingu ir bet kokią ligą pagydančiu vaistu tampa mūsų smegenys.

Mes gyvename nuodų pasaulyje. Sako, kad galima apsinuodyti ar susirgti, ilgai kas dieną geriant ramunėlių arbatą. Arba numirti, išgėrus per daug vandens, kas neseniai nutiko keliems maratono bėgikams. Kad nuo nuodo iki vaisto - vienas žingsnis, žinojo ir Renesanso laikų žiniuonis Paracelsas.

Ar būtų gerai, jeigu gyvenimas būtų panašus į pasaką? Viena vertus, tokiame pasaulyje raganos keptų vaikus, o nunuodytos gražuolės miegotų žiemos miegu. Vilkai griautų kiaulių suręstus namelius ir ėstų neįgalias seneles. Iš kitos pusės, teisingumas ir tretieji broliai visada nugalėtų, o nevidonai mirtų baisiose kančiose. Taigi, prieš atsakant į šį iš pažiūros paprastą klausimą, tektų gerai pasverti visus tokio pasakiško pasaulio pliusus ir minusus.