Mokslas Lietuvoje

Miškai iš esmės formuoja visuomenę, jos gyvenimo būdą bei tradicijas. Štai kodėl miškų biologinės įvairovės išsaugojimas, jų kokybės gerinimas turėtų būti Lietuvoje itin akcentuojamas. Juolab, kad mokslininkai, naudodami pažangiausius genetikos, selekcijos metodus moka atrinkti vertingiausius medžius ir netgi pagerinti jų genetinę vertę. Apie tai savo paskaitoje „Miško sėklinės bazės, selekcijos ir genetinių išteklių išsaugojimo sistemos sukūrimas tvariai ir intensyviai miškininkystei plėtoti Lietuvoje“ kalbėjo 2009-jų metų Lietuvos mokslo premijos laureatas A.Pliūra.

Po paskaitos,  vykusios šių metų birželio 29 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų Miškų institute, buvo paruošta rezoliucija – mokslininkų pasiūlymai, į kuriuos turėtų atsižvelgti mokslo politikos Lietuvoje formuotojai.

REZOLIUCIJA

2009-jų metų Lietuvos mokslo premijos laureatų paskaitoje-seminare akcentuota:
Miškų institute atlikti Lietuvos pagrindinių medžių rūšių populiacijų ekogenetiniai tyrimai rodo, kad sparti klimato ir gamtinės aplinkos kaita įvairiapusiškai įtakoja miško medžių populiacijų ir miškų tvarumą, genetinę įvairovę, genetinės adaptacijos, genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos galimybes. Remiantis tyrimų rezultatais nustatytos populiacijų palikuonių perkėlimo leistinos ribos bei efektai, atliktas pagrindinių miško medžių rūšių sėklinis-selekcinis kilmių rajonavimas; parengti metodai nacionaliniams miško genetiniams ištekliams formuoti ir išsaugoti in situ bei ex situ; atrinktos vertingiausios populiacijos genetiniams ištekliams išsaugoti (išskirta 3900 ha genetinių draustinių bei sėklinių medynų) ir sudarytos ex situ kolekcijos (278 ha), kurios taip pat naudojamos kaip pirminė medžiaga sėklinės bazės sudarymui ir tolimesnei selekcijai. Parengtas metodologinis pagrindas miško selekcijai ir sėklininkystei ekogenetiniu-selekciniu pagrindu plėtoti, sukuriant įvairių kategorijų ir modelių selekcines populiacijas ir miško sėklines plantacijas, didinant sėklų derlių, gerinant jų genetinę-selekcinę vertę ir išlaikant pakankamą genetinę įvairovę. Šios priemonės visaapimančiai diegiamos valstybinės reikšmės miškuose plačiai naudojant selekcinę medžiagą miškams veisti ir tuo laiduojant ateities miškų tvarumą, našumą, kokybę ir reikšmingą ekonominę naudą Lietuvai. Parengta ilgalaikė Miško genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos plėtros Lietuvoje programa, kuri patvirtinta LR Vyriausybės 2003 m., nuosekliai įgyvendinama miškų ūkyje, tačiau, kadangi miškų selekcija ilgai trunkantis tęstinis daugiapakopis procesas, jos tęstinumą ir efektyvumą gali užtikrinti tik specializuota ir pastoviai finansuojama miško selekcijos institucija.

Paskaitoje ir vykusioje diskusijoje dalyviai išreiškė susirūpinimą miškų selekcijos ateitimi Lietuvoje ir vienareikšmiškai pripažino, kad Miško genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos plėtros Lietuvoje programos sėkmingam vykdymui turėtų būti įkurta nauja arba atkurta anksčiau buvusi praktinius selekcinius darbus vykdžiusi institucija, kuri šiuo metu inkorporuota į Miškų tarnybą, atliekančią tik planavimo ir kontrolės funkcijas.

Lygiagrečiai turėtų būti sukurta selekcinės medžiagos platesnį naudojimą užtikrinanti valstybinio subsidijavimo arba skatinimo sistema, laiduojanti žymiai tvaresnių ir produktyvesnių ateities miškų veisimą tiek valstybinėse, tiek ir privačiose miško žemėse. Dėl šiltnamio efektos sparčiai kintančios aplinkos sunkiai prognozuojamas poveikis miškų ekosistemoms ir populiacijų genetinei struktūrai reikalauja neatidėliotinų mokslinių tyrimų ir jais pagrįstų inovatyvių sprendimų miškų genetinei įvairovei išlaikyti ir evoliuciniams adaptaciniams procesams užtikrinti.