Mokslo naujienos

SCRIPT_NAME = /lt/index.php
app_name = CMS
sitename = Mokslo festivalis
lang = lt_LT
encoding = UTF-8
gCms = Object
content_obj = Object
content_id = 18
page = 18
page_id = 18
page_name = mokslo-naujienos
page_alias = mokslo-naujienos
position = 00009
friendly_position = 9
gcb_params = Array (1)
actionid = m2
actionparams = Array (3)
returnid = 18
mod = Object
menuparams = Array (4)
count = 8
nodelist = Array (8)
node = Object
return_url = <a href="http://mokslofestivalis.eu/lt/mokslo-naujienos">grįžti</a>
entry = Object
category_label = Kategorija:
author_label = Įra&scaron;ė:

Galaktikoms - vienišių dalia


Paukščių takas, Andromeda, Didysis ir mažasis Magelano debesis bei dar kelios nežymios galaktikos – tai viskas, ką Žemės astronomai galės įžiūrėti per teleskopus po kelių šimtų milijardų metų, praneša Discovery News.

„[Kiti žvaigždynai] vis dar bus kažkur ten”, - sako JAV kosmologas Lorensas Krausas Case Western Reserve University, „tačiau erdvė [tarp jų ir mūsų] plėsis greičiau negu šviesos greitis”. Dėl šios priežasties šviesa iš kitų galaktikų niekada nebepasieks Žemės.

Dėl visko „kaltas“ iki šiol neperprastas, bet labai svarbus Visatos komponentas – tamsioji energija, arba tuštumos gebėjimas daugintis. Galaktikas sudarantys dangaus kūnai arba galaktikų „salynai“ netolsta vieni nuo kitų tik dėl traukos jėgos.

Šis procesas, pasak L. Krauso skatina susimąstyti, kad galbūt ir dabartinė astronomija, pati to nežinodama, yra kamuojama panašaus „aklumo“. „Gali būti, kad Visatos pradžioje nutiko kai kas, ko negalime užfiksuoti, todėl visiems kosmologams svarbu likti labai kukliems“, - teigia mokslininkas.

Tomas Knabikas

Ar mokslas gali įrodyti (paneigti) Dievo egzistavimą?

Festivalio draugai