Mokslo naujienos

SCRIPT_NAME = /lt/index.php
app_name = CMS
sitename = Mokslo festivalis
lang = lt_LT
encoding = UTF-8
gCms = Object
content_obj = Object
content_id = 18
page = 18
page_id = 18
page_name = mokslo-naujienos
page_alias = mokslo-naujienos
position = 00009
friendly_position = 9
gcb_params = Array (1)
actionid = m2
actionparams = Array (3)
returnid = 18
mod = Object
menuparams = Array (4)
count = 8
nodelist = Array (8)
node = Object
return_url = <a href="http://mokslofestivalis.eu/lt/mokslo-naujienos">grįžti</a>
entry = Object
category_label = Kategorija:
author_label = Įra&scaron;ė:

Neandertaliečiai, Homo sapiens „seserinė“ rūšis, apsigyveno Europoje viduriniuoju paleolito laikotarpiu, prieš 300 tūkstančių metų, o prieš 40 tūkstančių metų juos pakeitė šiuolaikiniai žmonės. Šis periodas laikomas blankiu savo kultūra ir žmogaus evoliucija.

„Iki šiol buvo sutariama, kad šiuolaikinio žmogaus protas įsižiebė lyg elektros lemputė maždaug prieš 50 tūkstančių metų Afrikoje“, - sako dr. Hopkinsas. „Tačiau daug „modernių“ reiškinių, pavyzdžiui, grūstuvai arba grupinės medžioklės, pasirodė prieš 300 tūkstančių metų“.

Archeologo teigimu, tuos pačius atradimus darė ir neandertaliečiai Europoje. Jie ne tik išradinėjo naujus akmenų apdirbimo metodus, bet ir išplito iš vakarų Europos į centrinę bei rytinę jos dalį, išvydami primityvesnę rūšį, Homo heidelbergensis. Tai rodo, kad jie sugebėjo išgyventi ir teritorijose, kuriose metų laikų kaita labai ryški.

„Išradimai laikyti išimtinai Homo sapiens bruožu. Tačiau turint šiuos įrodymus sudėtinga atskirti neandertaliečius nuo žmogaus idėjos", - apibendrina mokslinkas.

Tomas Knabikas