Mokslo festivalis - naujienos http://mokslofestivalis.eu/lt/naujienos Mokslo naujienos CGFeedMaker 1.0.4 on CMS Made Simple
Rugpjūčio šeštąją, jeigu viskas klostysis palankiai, Marse nusileis automobilio dydžio mokslinė analitinė laboratorija ant ratų.
[Daugiau]
Belaukdami žadamos pasaulio pabaigos, mokslininkai dar viliasi daug ką nuveikti. Pavyzdžiui, šių metų gegužę Livermoro nacionalinėje laboratorijoje pradės veikti pats galingiausias pasaulio superkompiuteris, kuriam suteiktas „Sekvojos" vardas.
[Daugiau]
Viešoji įstaiga „Mokslas ir inovacijos visuomenei" pernai surengė jau aštuntąjį mokslo festivalį „Erdvėlaivis Žemė". Bendraudami su festivalio partneriais, išgirdome pageidavimų daugiau sužinoti apie tai, kaip tinkamai pasirinkti būsimą profesiją ir karjerą.
[Daugiau]
Žurnale „Cell" paskelbta, kad mokslininkams pirmą kartą pavyko sukurti beždžiones, kurių genomą sudaro šešių embrionų genetinė medžiaga. Kamieninės ląstelės buvo paimtos iš šešių embrionų. Kaip tai atlikta?
[Daugiau]
Naujausiame ketvirtinio žurnalo „Mokslas mokykloje" numeryje - keletas itin intriguojančių tekstų.
[Daugiau]
Po Lietuvos mokyklas pradėjo keliauti pirmoji šalyje mobili laboratorija, kuri supažindins moksleivius su naujausiais biomokslų laimėjimais. „Mobiliąja bioklase" pavadinta laboratorija savo kelionę pradėjo Kaune: čia programa pirmiausia buvo pristatyta „Saulės" gimnazijos moksleiviams.
[Daugiau]
Šį rudenį Lietuvos mokyklas pasieksianti biomokslų laboratorija bus pavadinta „Mobiliąja bioklase". Šis pavadinimas išrinktas iš daugiau kaip 2 tūkst. vardų, kuriuos atviram konkursui pateikė šalies moksleiviai ir studentai.
[Daugiau]
Mes, Kauno Maironio universitetinės gimnazijos trečios ir ketvirtos klasės gimnazistai, dalyvavome LSMU,Mikrobiologijos katedroje vykusiame renginyje ,,Pirkinių krepšys, pilnas mikroorganizmų". Mus lydėjo biologijos mokytoja ekspertė Rita Urbanavičienė.
[Daugiau]
Eksperimentai rodo, kad stimuliuojant smegenis švelnia elektros srove pagerėja koordinacija ir atmintis. Nesudėtingas prietaisas, kurį iš esmės sudaro didelė baterija ir du elektrodai, ateityje galėtų būti pritaikytas tobulinti ir regėjimui bei kalbai.
[Daugiau]
Sparčiai tobulinama 3-D spausdinimo technologija jau gali gaminti ne tik plastiko kėdes ar įmantrios formos maistą, bet ir dirbtines kraujagysles. Tai svarbus žingsnis dirbtinių organų inžinerijoje.
[Daugiau]
Varnos ir krankliai ne prasčiau už beždžiones įveikia atidėto atlygio užduotis, gardesnio kąsnelio išlaukdami iki penkių minučių.
[Daugiau]
JAV mokslininkai išvedė naują kačių rūšį, kurios ląstelės ne tik švyti žaliai, bet ir yra atsparios virusui, sukeliančiam kačių AIDS. Technologija galbūt leis sustabdyti ligos plitimą tarp kačių ir padidins žinias žmonių AIDS tyrimuose.
[Daugiau]
Mikroskopiniais plaukeliais kai kurios bakterijos šalina uraną iš požeminio vandens. Atradimą mokslininkai ketina pritaikyti kurdami radiaciją valančias technologijas.
[Daugiau]
Kinų mokslininkai sukūrė technologiją, leidžiančią gaminti želatiną iš žmogaus DNR, ir metodas sulaukė pramonininkų dėmesio.
[Daugiau]
Gauruotieji raganosiai ir kiti didieji priešistoriniai gyvūnai atsparumą šalčiui išsiugdė dabartiniame Tibete. Regioną mokslininkai dabar vadina evoliucijos lopšiu ledynmečio žolėdžiams.
[Daugiau]
Interviu su UAB „Visagino atominė elektrinė" Išorinių reikalų direktoriumi dr. Rimantu Vaitkumi.
[Daugiau]
Britų mokslininkai atrado, kad asimetriško veido žmonės dažnai turėjo sunkesnę vaikystę. Socialinis statusas vėlesniuose gyvenimo etapuose nebedaro įtakos veido bruožams, o tai reiškia, kad vaikystės pėdsakas lieka veide visam gyvenimui.
[Daugiau]
Visi šalies moksleiviai ir studentai kviečiami siūlyti pavadinimą rudenį Lietuvos mokyklas pasieksiančiai mobiliai biomokslų laboratorijai. Geriausio vardo autoriui atiteks vertingas apdovanojimas - planšetinis kompiuteris „iPad", o jo pasirinktą šalies mokyklą laboratorija ant ratų aplankys vieną iš pirmųjų.
[Daugiau]
Mūsų planetą supa antimaterijos dalelių juosta, išvengdama aplinkinės materijos, kuri normaliomis sąlygomis ją sunaikintų. Reiškinį atrado jungtinė Italijos, Rusijos, Švedijos ir Vokietijos mokslininkų komanda.
[Daugiau]
Fizikai, ilgus metus besivaikantys dalelės, kuri galbūt suteikė materijai masę, pradėjo abejoti jos egzistavimu.
[Daugiau]
Stomatologai greitai turės technologiją, kuri be skausmo, grąžtų ir plombavimo sustabdo dantų irimą ir grąžina jų buvusią formą.

Dantų irimas (ėduonis), prasideda, kai rūgštys, kurias išskiria bakterijos, tirpdo dantyse esančius mineralus ir atveria mikroskopines kiaurymes. Ėduoniui progresuojant, kiaurymės didėja, ir galiausiai pažeistą dantį tenka arba plombuoti, arba pašalinti.

Didžiosios Britanijos Lydso universiteto mokslininkai teigia sukūrę revoliucinį metodą pašalinti pirmiesiems ėduonies požymiams. Jie naudoja peptidų pagrindu sukurtą skystį, kurį užtepa ant danties paviršiaus. Peptidai - iš amino rūgščių sudarytos molekulės - stimuliuoja pažeistos danties vietos atsistatymą.

„Tai gali skambėti per gerai, kad būtų tiesa, bet iš esmės mes padedame rūgščių pažeistiems dantims atsikurti patiems, - sako profesorė Jennifer Kirkham. - Tai visiškai natūralus nechirurginis procesas, o ir visiškai beskausmis."

Dantų kiaurymėse skystis virsta geliu, traukiančiu kalcį. Skystyje taip pat yra peptido P 11-4, kuris tam tikrose sąlygose persikuria į plaušelius. Gelis ir jame esantis peptidas suformuoja savotišką karkasą, kuris ilgainiui užsipildo mineralu ir užtaiso kiaurymę.

Technologija neseniai buvo išbandyta su grupe savanorių, turinčių pirmuosius ėduonies požymius. „Testų rezultatai kol kas yra labai daug žadantys", tvirtina mokslininkai. Jeigu metodas pasiteisins ir didesnėse pacientų grupėse, jis turėtų tapti įprasta praktika stomatologų kabinetuose per dvejus trejus metus.

 

  • 2011-10-19 17:38:57 - whjxgulsw

    2xt40F , [url=http://nbmoghfubzxo.com/]nbmoghfubzxo[/url], [link=http://gqjmsexhukkf.com/]gqjmsexhukkf[/link], http://ghhhxntximth.com/

  • 2011-10-18 18:45:46 - uhahxr

    DLp66s <a href="http://vkrowkadsexk.com/">vkrowkadsexk</a>

  • 2011-10-16 18:56:59 - bjyuzahm

    iWcxVz , [url=http://cuqandwfgtkb.com/]cuqandwfgtkb[/url], [link=http://phocecvxeetv.com/]phocecvxeetv[/link], http://ymezghdiywld.com/

  • 2011-10-15 18:28:30 - ougvjbon

    TJ04oy <a href="http://rujotbozebth.com/">rujotbozebth</a>

  • 2011-10-15 12:07:02 - Latesha

    Your ansewr was just what I needed. It's made my day!

Pridėti Komentarą

Pridėti Komentarą

This is a captcha-picture. It is used to prevent mass-access by robots. (see: www.captcha.net)
Kodas paveikslėlyje:
Jūsų Vardas(*):
Komentaras(*):
 

Virškinamojo trakto bakterijos gali tiesiogiai paveikti pelių - ir galbūt žmonių - smegenis. Atradimas tapti pagrindu naujiems metodams valdyti depresiją ir kitas ligas.
[Daugiau]
Pasinaudodama augalais, kurių syvais gentyse užnuodijamos strėlės, Afrikos karčiuotoji žiurkė gali numarinti daug kartų už save didesnius plėšrūnus.
[Daugiau]
Ne storesnė už plauką plėvelė, prilimpanti prie odos kaip laikina tatuiruotė, gali pakeisti medicinos tyrimus, kompiuterinius žaidimus ir net šnipinėjimo operacijas.
[Daugiau]
Teoriją, kad mūsų visata egzistuoja burbule, kuris savo ruožtu plūduriuoja daugelio burbulų jūroje, fizikai pirmąkart tikrina praktiškai. Po Didžiojo sprogimo likusios kosminės radiacijos žemėlapyje jie ieško tam tikrų piešinių, įrodančių mūsiškės ir alternatyvių visatų susidūrimus.
[Daugiau]
Šis didelis šešiaratis netrukus važinės ne Žemės, bet Marso paviršiumi.
[Daugiau]
Štai ką gali geros akys danguje: kosminė observatorija „Kepler" užfiksavo pačią tamsiausią planetą Visatoje.
[Daugiau]
Ne tik žmonės, bet žvaigždės nemėgsta vienumos, jos buriasi į grupes. Dauguma jų skrieja kosminėje erdvėje galaktikų forma. Pirmoje dalyje minėtos kosminės Infraraudonojo spektro observatorijos „Hershel" duomenys keičia mūsų įsitikinimą apie galaktikų formavimosi ypatumus.
[Daugiau]

Nacionalinis Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė" 2011

Rugsėjo 8 - 16 dienomis

Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje

Visi renginiai nemokami, tačiau į renginius pažymėtus raide „R", prašome registruotis telefonu 8-644-84345 arba el. paštu mokslofestivalis@gmail.com

Informacija apie renginius teikiama telefonais: 8698-32360, 8687-34353


[Daugiau]
Paskaitos mokyklose [Daugiau]
Jau šį rudenį Lietuvos mokyklas pasieks pirmoji šalyje mobili laboratorija, kuri supažindins moksleivius su naujausiais biomokslų laimėjimais. Laboratorijos ant ratų idėją įgyvendina Vilniaus universitetas kartu su bendrove „Thermo Fisher Scientific".
[Daugiau]

Rugsėjo 8 dieną šalyje prasidės aštuntasis Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė", kuriame - daugybė nemokamų renginių visiems norintiems, o ypač jaunimui.

[Daugiau]
Osakos Universiteto mokslininkai, tyrinėdami evoliucijos procesus, ramiai ir užtikrintai eksperimentavo su pelytėmis, naudodami įprastus genų inžinerijos metodus. Tačiau vienas rezultatas juos apstulbino - gimė genetiškai modifikuota pelytė, kuri čiulba it paukščiukas! Tokių pelyčių jau yra apie 100 - taigi, iš jų galima suformuoti chorą.

Tokie modifikuotų pelyčių (kai kurios gimsta su trumpomis kojytėmis, kitos - su įmantriomis uodegomis) kūrėjai analizuoja, kaip pavienės genų mutacijos veikia gyvų organizmų evoliuciją. Beje, paukščiai čiulba, laikydamiesi tam tikrų taisyklių, taip, kaip kalbėdamiesi elgiasi žmonės. Todėl mokslininkai tikisi, kad šios mutacijos ir jos veikimo mechanizmų tyrimai padės geriau suprasti, kaip išsivystė žmogaus kalba. Juk pelių smegenų struktūra kur kas artimesnė žmogaus smegenų struktūrai, negu paukščių. Stebint, kaip pelytės čiulba, bendraudamos viena su kita, kaip jos reaguoja į įvairias situacijas, galbūt pavyks šį bei tą sužinoti apie mūsų kalbą valdančius lingvistinius mechanizmus.


Fatal error: Cannot redeclare debug() (previously declared in /home/mokslofest/domains/mokslofestivalis.eu/public_html/lt/modules/Comments/action.default.php:35) in /home/mokslofest/domains/mokslofestivalis.eu/public_html/lt/modules/Comments/action.default.php on line 35