lovingasis kompiuterių amžius… baigėsi (0)

Stebėdamas praeities mokslo transformaciją, K. Kelis prognozuoja, kaip mokslo praktika atrodys ateityje. Štai penkerios svarbiausios šio mokslininko prognozės, parengtos pagal jo 2006 m. kalbą „Ateinantys 100 metų moksle: ilgalaikės mokslinio metodo tendencijos“:

„

1. Per kitus 50 metų bus daugiau pokyčių nei per praėjusius 400.

2. Tai bus biologijos šimtmetis. Čia dirba daugiausia mokslininkų, padaroma daugiausia atradimų, sukuriama didžiausia ekonominė vertė, kyla aktualiausi etiniai klausimai ir yra daugiausia dalykų, kuriuos reikės išmokti.

3. Į naujas mokslo veiklos formas ves kompiuteriai. Kasmet informacijos padaugėja 66 procentais, kai tuo tarpu materialių produktų – tik 7 procentais. Duomenų daugėja tokiais tempais, kad galime tikėtis, jog mokslas pajėgs sukaupti milžiniškas kombinatorines bibliotekas, vykdyti kombinatorinius skaičiavimus tikimybių erdvėje ir matricoje vienu metu tikrinti kelias skirtingas hipotezes. Duomenys realiame pasaulyje bus kaupiami realaus laiko simuliacijoms ir hipotezės paieškai.

Filmo „Matrica" režisieriai reikalavo,kad aktoriai prieš filmavimą perskaitytų tris knygas. Vieną jų – „Nekontroliuojama: naujoji mašinų biologija, socialinės sistemos ir ekonominis pasaulis", 1995 m. parašė K. Kelis.

4. Atsiras naujų būdų gauti žinių. „Wiki“ nuorodų mokslas veda į vis tikslesnius darbus, parašytus tūkstančio žmonių. [Internetu] išsklaidyti įrankiai ir eksperimentavimas dėl nereikšmingų informacijos perdavimo kaštų sukurs „protingą minią“, bičių spiečiaus principu veikiantį mokslą, kuris bus „greitas, pigus ir nekontroliuojamas“. Neigiami rezultatai turės teigiamą vertę (jau atsirado „Žurnalas apie neigiamus rezultatus biomedicinoje“). Kompiuteriams kaupiant milžinišką informacijos kiekį, atsiras trigubai akli eksperimentai: niekas – nei tiriamieji, nei tyrėjai iš anksto nežinos, kad dalyvauja eksperimente. (Egzistuoja prognozė, kad sulauksime rašto darbų be autorių, nes juos nuo pradžios iki galo parengs kompiuteriai).

5. Mokslas sukurs naujus prasmės lygius. Internetą jau dabar sudaro vienas kvintilijonas tranzistorių, trilijonas nuorodų, milijonas elektroninių laiškų per sekundę, 20 eksabaitų (milijardų gigabaitų) atminties. Jis artėja prie žmogaus smegenų lygio, ir kasmet prasiplečia dvigubai, kai smegenys stovi vietoje. Iš esmės Internetas tampa viena mašina. Tokia, kaip mes. „

Beje, K. Kelis tiki, kad žavėjimosi kompiuterių galimybėmis laikai baigėsi. „Tai istorija“, – sako jis, „kadangi visi pokyčiai, kuriuos kompiuterija galėjo sukelti mūsų visuomenėje, jau įvyko“. Pasak mokslininko, kompiuteriai iš esmės tik „pagreitino“ visuomenę. Tačiau Kevinas tiki, kad esame ant komunikacijų revoliucijos slenksčio ir ją laiko daug įdomesne, kadangi komunikacija yra kultūros pagrindas.

*The Whole Earth Catalog (liet. Visos Žemės katalogas) – 1968 – 1998 m. leistas didelės apimties katalogas, sumanytas kaip įrankis skaitytojui rasti praktiškai bet kokią informaciją. Anot Apple įkūrėjo Styvo Džobso (Steve Jobs), katalogas buvo interneto paieškos svetainės protėvis.

**The WELL (liet. The Whole Earth ‘Lectronic Link – Visos Žemės elektroninis ryšys) – viena seniausių tebeveikiančių virtualių bendruomenių, šiuo metu turinti apie 4 000 narių.

Tomas Knabikas